Pergi ke kandungan

Berta Karlik

Mantad Wikipedia

 

Berta Karlik
Kinosusuon(1904-01-24)24 Milatok 1904
Tadauwulan
minidu pogun
4 Mansak 1990(1990-02-04) (umul 86)
Vienna, Austria
SinikulanUniversity of Vienna
Ointutunan montokNorubaan astatine id suang produk karalano buntung sandad
GaaWilhelm Exner Medal, 1954
Buruon saintifik
InstitusiInstitut für Radiumforschung

Berta Karlik (24 Milatok 1904 – 4 Mansak 1990) nopo nga songulun puru fizik Austrian. Poingkaraja isido montok University of Vienna, kolimpupuson dau nopo nga nosiliu isido do professor tondu di kumoiso id institusi dilo. Mamaso poingkaraja miampai Ernst Foyn, minonorbit isido karatas kalaja kokomoi do radioaktiviti waig rahat. Nokoilo isido i nopo kakamot kimia 85 astatine nopo nga produk i aasil mantad karalano buntung sandad. Elemen diti pinosintesis kumoinsan di Dale R. Corson, K. R. MacKenzie, om Emilio Segrè ontok 1940 kalapas piipiro saintis noiman-iman mogium ilo elemen id mineral radioaktif.

Koposion pogulu om sinikulan

[simbanai | simbanai toud]

Berta Karlik nosusu id Vienna mantad paganakan kalas takawas om pinoia' id walai montok pondidikan tosiriba dioti. Mamaso pinoia' isido id walai, misingilo isido do piano om mimboros om monuat boros French, Dutch, om English. Mantad 1919 gisom 1923, nokotindapou isido do Reform-Realgymnasium. Kalapas nakalantoi isido do poginabasan ontok 1923, notorimo isido sabaagi do mokiikinobos atatap id Fakulti Falsafah id Universiti of Vienna gisom 1928, soira nakaanu isido dioti Ph.D.[1]

Maamaso rumijistor id universiti, Karlik nosiliu puru toponsol do tinimungan ponoriukan Hans Pettersson's id Institut Radium, id nonggo disido kaba'alan nopo nga kauntor sintilasion. Nokotindapou i Karlik do pisompuruan mantad do Pisompuruan Tondu Universiti Sompogunan, id nonggo minog isido do mogiiansau miampai kumalaja montok institut Radium.

Kalapas nakaanu isido do degree id fizik, After receiving her degree in physics, notorimo i Karlik do sabaagi mongingia id Realgymnasium id Vienna, id nonggo silo nopo nga kinoyonon dioti poinsikul tosiriba.

Sumuang do gana

[simbanai | simbanai toud]

Ontok 1930, nakaanu i Karlik do pakarajaan id makmal i tamangon di William Henry Bragg id London. Hiti, poingkaraja isido do crystallography om momoguno X-rays montok monoriuk struktur do kristal. Toilaan di Karlik kokomoi do radiofizik mamagayat rahi puru kristal i Ellie Knaggs i abantug om Helen Gilchrist. Di toun minomonsoi isido do tinimungan miampai duo tondu diti nopo nga toun i miagal minongoi isido tombului makmal Marie Curieid Paris i minananda kotimpuunan suat-monuat i anaru miampai mogisuusuai puru fizik tondu suai. [2]

Sundung do kasasari no monuat i Karlik kumaa di Marie Curie, po'opi isido do kosuratan atatap miampai puru fizik suai miagal do i Ellen Gleditsch om Eva Resmtedt, duo ponoriuk mantad do Curie, om Lise Meitner, id nonggo asanangan i Karlik miampai diolo maamaso apasi isido. Id koposion isido, koruba isido di Meitner, i poingkaraja miampai tiim i kitonggungan montok mogium pilapakan nukler.

Ponoriukan

[simbanai | simbanai toud]

Kalapas balajal isido id Paris om London, tumimpuun isido poingkaraja id Institut für Radiumforschung (Institut montok Ponoriukan Radium) id Vienna ontok 1931. Mantad 1937, pinasaga isido do manahak kopoilaan om maid laid oburu suang do hierarki institut dilo.[3]

Ontok timpu dii, tuminanud i Karlik do tinimungan ponoriukan waig rahat i boyoon di puru fizik Swedish Hans Pettersson. Miampai poroloton kopoilaan kokomoi do rahatgrafi om radioaktiviti, monguhup i Karlik montok popoingkawas katangaban kokomoi do isu biologi do ririnomos uranium do waig rahat.[4]

Mamaaso do Sangod Pogun Koduo, nowonsoi isido iso dioti ponoriukan i toponsol kopio, i nopo nga kokomoi do unsur miampai numbul 85 atom, Astatine, iti nopo nga aasil mantad roromukon miampai sandad. Kogunoon toponsol Astatine nopo nga montok mamatai sel-sel kanser suang do radioterapi. Ahal diti nokopongowit i Karlik do otorimo isido do gaa Haitinger Prize montok Kimia mantad do Akademik Sains Austrian ontok 1947.

Nosiliu isido do lungkitas daamot institut dilo ontok 1945 om pengarah poimbida ontok 1947 kalapas nokoilo kinohoroon do astatin. Berta Karlik nopo nga songulun tondu koiso i nosiliu professor poimponu ("ordentliche Professor") id University of Vienna ontok 1956. Nokopinsin isido ontok 1973 om poingkaraja isido id institut dilo gisom noiduan ginawo ontok toun1990.[5]

Kolobusan

[simbanai | simbanai toud]
  • "An Alpha-Radiation Ascribed to Element 85," S.B.Akad. Wiss. Wien, 152:Abt. IIa (Nos. 6–10) 103-110(1943), with T. Bernert.[6]
  • "Element 85 in the Natural Disintegration Series," Z. Phys., 123: (Nos. 1–2) 51-72 (1944), with T. Bernert.[6]
  • "Uranium Content of Seawater," Akad. Wiss. Wien, Ber, 144:2a (Nos.5-6) 217-225 (1935), with F. Hernegger.[6]

Intong nogii

[simbanai | simbanai toud]
  • Timeline of women in science
  • Women in physics
  • "Berta Karlik" (id boros German). w-fFORTE - Wirtschaftsimpulse für Frauen in Forschung und Technologie. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2017-08-01. Linoyog ontok 2008-10-23.{{cite web}}: CS1 maint: unrecognized language (link)
  • Friesinger, Katharina. "Berta Karlik" (id boros German). University of Vienna.{{cite web}}: CS1 maint: unrecognized language (link)
  • Tsoneva-Mathewson, S., M. F. Rayner-Canham, G. F. Rayner-Canham, A Devotion to Their Science: Pioneer Women of Radioactivity, (Eds. Rayner-Canham), McGill-Queen.s University Press (1997)
  • Apotheker, Jan (2011). European Women in Chemistry. Wiley VCH. pp. 1–4. ISBN 978-3-527-32956-4.
  • "Berta Karlik". UCLA.
  • Archive, Austrian Academy of Sciences, Vienna, Archivbehelf: Institut fur Radiumforschung, XIII. Berta Karlik, Karton 43, Fiche 629
  1. Tsoneva-Mathewson, S., M. F. Rayner-Canham, G. F. Rayner-Canham, A Devotion to Their Science: Pioneer Women of Radioactivity, (Eds. Rayner-Canham), McGill-Queen.s University Press (1997)
  2. Tsoneva-Mathewson, S., M. F. Rayner-Canham, G. F. Rayner-Canham, A Devotion to Their Science: Pioneer Women of Radioactivity, (Eds. Rayner-Canham), McGill-Queen.s University Press (1997)
  3. "Physikerin - Berta Karlik". lise.univie.ac.at.
  4. Tsoneva-Mathewson, S., M. F. Rayner-Canham, G. F. Rayner-Canham, A Devotion to Their Science: Pioneer Women of Radioactivity, (Eds. Rayner-Canham), McGill-Queen.s University Press (1997)
  5. w-fFORTE. "w-fFORTE: Berta Karlik". www.w-fforte.at. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2017-08-01. Linoyog ontok 2008-10-23.
  6. 6.0 6.1 6.2 "CWP at physics.UCLA.edu // Berta Karlik". cwp.library.ucla.edu.