Boros Filipino
| Filipino | |
|---|---|
| Standard Tagalog | |
| Wikang Filipino | |
| Kopolombusan | [ˈwi.kɐŋ fi.liˈpi.no̞] |
| Sandad id | Philippines |
| Rantau | All regions of the Philippines, especially in Metro Manila, and in other urban centers in the archipelago |
Momoboros sandad | L1: 29 million (2010) L2: 54 million (2020) Total: 83 million |
Bontuk pogulu | |
| Latin (Filipino alphabet) Philippine Braille Baybayin (developing) | |
| Status nokoimagon | |
Boros nokoimagon id | |
Boros nookunan do minoriti id | |
| Tinoina do | Komisyon sa Wikang Filipino |
| Kod boros | |
| ISO 639-2 | fil |
| ISO 639-3 | fil |
| Linguasphere | 31-CKA-aa |
Countries with more than 500,000 speakers
Countries with between 100,000–500,000 speakers
Countries where it is spoken by minor communities | |
Filipino (English: /ˌfɪləˈpiːnoʊ/ FIL-ə-PEE-noh;[1] Wikang Filipino, [ˈwikɐŋ filiˈpino̞]) nopo nga boros kabansaan Filipina, lingua franca gulu om iso mantad duo boros rasmi pogun dii miampai do boros Inggilis.[2] Iti nopo nga de facto om okon bontuk piawaian de jure boros Tagalog,[3] miagal di gunoon do mimboros om monuat id Metro Manila, wilayah Ibu Pogun om id longkod bandar suai id Nusantara.[4] Porlombagaan 1987 nopo nga papawajib do poingkawason o boros Filipina om poburuon miagal ko boros-boros Filipina do suai.[5]
Filipina, miagal ko boros Austronesia do suai nopo nga oubas momoguno nuludan boros maan-subjek-objek nga milo nogi momoguno nuludan subjek-boros maan-objek. Tumanud do Filipina sistom pencetus penjajaran morfosintaktis toomod id tinimungan boros Filipina. Kiwaa nogi do hala tuju gulu. Ii nopo nga boros aglutinatif nga milo nogi popokito infleksi. Iti nopo nga okon boros tonal om ondoson sabaagi do boros pic-aksen om boros suku hogot-timpu. Kiwaa siam boogian impohon do mimboros.
Ponolikud
[simbanai | simbanai toud]Filipina nopo nga iso negeri mogikaakawo boros miampai 175 boros poimpasi om poinsandad do guugunoon mogikaakawo tinimungan etno-linguistik. Kogumuan boros nopo nga kitadon mantad boros Melayu-Polinesia ii asaru gunoon gama do penghijrahan Austronesia mantad Taiwan. Boros Malayu-Polinesid toomod nopo nga abaagi kumaa boros di misuai om kogumuan maya do boros Malayu, lingua franca Asia Tenggara maritim ii notorimo om gugunoon istila' i kinintodonon mantad boros suai miagal ko Jipun, Hokkien, Sanskrit, Tamil om Arab. Gugunoon maya koizaai o boros Malayu do tinimungan pomorinta om dudumagang mantad negeri om mogikaakawo koubasanan id kopulauan Filipina montok mimboros kumaa sompomogunan sabaagi somboogian mantad maritim Asia Tenggara. Kaagu nga, nokoimpuun do mitimbungak o tulun Filipina kumaa tulun Sepanyol momoguno do boros Malayu. Suai ko ii, monuunuat sajara ontok abad kumo-16 ontok dii nopo nga minomboros do raja-raja om tuan-tuan id pulau nopo nga milo mimboros id limo boros.
Pencerobohan Sepanyol kumaa pulau-pulau Filipina nopo nga nokoimpuun ontok 1565 miampai kinorotun do Cebu. Nowonsoi o Ibu Kota mantad do Sepanyol montok tiyonon do Filipina id Manila, id wilayah di momboros Tagalog kahapas pinogonuan Manila mantad karajaan Muslim Luzon ii pinorinta do Raja Matanda miampai tutumungkus Raya Sulayman di atalang om Karajaan Tondo Hindu-Buddha ii pinorinta do Lakan Dula. Kopongo kinorotuon do tulun Sepanyol, nosiliu Manila sabaagi do ibu kota tiyonon Sepanyol id Asia tu' kopuhawangan om rahung komersial id bandar dii, lokasi di strategik om podosian Sepanyol kokomoi serbuan mantad Portugsi om Belanda.[6]
Pinomungaranan sabaagi boros kabansaan
[simbanai | simbanai toud]Sundung do ondoson o boros Sepanyol om Inggilis sabaagi "boros rasmi" ontok zaman ponjajahan Amerika, nga au haro o "boros kabansaan" di timpuunon ii. Perkara XIII, seksyen 3 perlembagaan 1935 nopo nga minonoodo do Komanwel Filipina miampai sarat:
Diwan Pogun mositi maganu laang kumaa pombangunan om pomogunoon boros kabansaan di miagal tumanud iso mantad do boros tina ii poinharo mantad. Gisom do kiwaa iti mantad do undang-undang, potilombuson o boros Inggilis om Sepanyol sabaagi do boros rasmi.
Ontok 13 Milau 1936, Perhimpunan Kabansaan koiso Komanwel Filipina nopo nga pinapasaga Akta Komanwel No. 184; papaharo institut Boros Kabansaan (tilombuson do Surián ng Wikang Pambansâ toi ko' SWP) om onuan timbabaon do momonsoi ponoriukan om pogintangan kokomoi potiitikid boros tina di haro miampai angkab kaanu momili boros di milo silihon sabaagi impohon montok boros kabansaan di standard.[7] Kaagu, Presiden Manuel L. Quezon nosiliu mobi montok potiitikid boros serantau gulu montok mombontuk NLI. Binuruan di Jaime C. De Veyra, sabaagi ponorikohon Institut om mobi Samar-Leyte-Visayans, puru institut nopo nga i Santiago A. Fonacier (mobi wilayah boros Ilokano), Filemon Sotto (Cebu-Visayans), Casimiro Perfecto (The Bikolanos), Felix S. Sales Rodriguez (mobi Panay-Visayans), Hadji Butu (boros Filipina Muslim ), om Cecilio Lopez (Tagalog).[8]
Sajara potilombus
[simbanai | simbanai toud]Ontok toun 1959, boros dii nopo nga nointutunan sabaagi Pilipino id goos do popitongkiad mantad tinimungan etnik Tagalog.[9] Kosimbanan ngaran dii nopo nga okon notorimo do toinsanan di okon ko Tagalog om loolobi no do Cebuano ii pogulu dii au minonorimo do pomilian 1937.[10]
Toun 1960-an, nokito o kinotungagan gura purist miampai kapamansayan hogot wagu montok popoundaliu hogot pagalasan. Era "purisme" mantad SWP nopo nga pinopoimbulai do kritikan mantad piipiro tulun. Duo po kawagu gura ponuli nokoimbulai id timpu "purisme" diti: iso kempen sumaap Tagalog om iso po kawagu montok keterangkuman id suang boros kabansaan. Ontok toun 1963, puru kongres Negros Occidental Innocencia V. Ferrer, minogowit kiis diti kumaa Mahkamah Agung montok monguhot kokomoi perlembagaan i minomili boros Tagalog sabaagi impohon boros kabansaan (iso kiis di nootus maya memihak kumaa boros kabansaan ontok 1970). Minonondos do boros kabansaan sabaagi boros Tagalog om au haro nuu'nunu input tagayo mantad boros Filipina do suai, Puru Kongres Geruncio Lacuesta nopo nga minomuruan do "Modernizing the Language Approach Movement" (MOLAM). Pinapaanjul isio do piipiro persidangan "anti-murni" om pinopointutun do "Manila Lingua Franca" ii kahanggum do pagalasan mantad goduuduo boros labus om momogun. Nakalantoi isio maganu do siam puru kongres montok popousul rang undang-undang ii kitudu montok memansuh SWP miampai Akademia ng Wikang Filipino montok mogolon balarila miampai Gramatica ng Wikang Filipino montok mogolon 20 pimato Abakada miampai abjad 32 pimato om magada pamansayan neologism om ija'an kawagu do pagalasan. Gura diti nokotoronong kopongo kinpatayon di Lacuesta.[11][12][13]
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]Sitasi
[simbanai | simbanai toud]- ↑ "English pronunciation of Filipino".
- ↑ Constitution of the Philippines 1987, Article XIV, Sections 6 and 7
- ↑ Nolasco, Ricardo Ma. (August 24, 2007). "Filipino and Tagalog, Not So Simple". Santiago Villafania. Pinoopi mantad sand̠ad ontok May 22, 2014. Linoyog ontok January 16, 2019.
- ↑ Pineda, Ponciano B.P.; Cubar, Ernesto H.; Buenaobra, Nita P.; Gonzalez, Andrew B.; Hornedo, Florentino H.; Sarile, Angela P.; Sibayan, Bonifacio P. (May 13, 1992). "Resolusyon Blg 92-1" [Resolution No. 92-1]. Commission on the Filipino Language (id boros Tagalog). Linoyog ontok May 22, 2014.
Ito ay ang katutubong wika, pasalita at pasulat, sa Metro Manila, ang Pambansang Punong Rehiyon, at sa iba pang sentrong urban sa arkipelago, na ginagamit bilang.
- ↑ Commission on the Filipino Language Act 1991, Section 2
- ↑ "Spanish Colony 1565 - 1898". sites.ualberta.ca. Pinoopi mantad sand̠ad ontok December 27, 2016. Linoyog ontok March 22, 2021.
- ↑ Commonwealth Act No. 184 (13 November 1936), AN ACT TO ESTABLISH A NATIONAL LANGUAGE INSTITUTE AND DEFINE ITS POWERS AND DUTIES, Official Gazette of the Philippine Government, pinoopi mantad sand̠ad ontok April 9, 2023, linoyog ontok May 22, 2020
- ↑ Aspillera, P. (1981). Basic Tagalog. Manila: M. and Licudine Ent.
- ↑ Andrew Gonzalez (1998). "The Language Planning Situation in the Philippines" (PDF). Journal of Multilingual and Multicultural Development. 19 (5, 6): 487. doi:10.1080/01434639808666365. Pinoopi mantad sand̠ad (PDF) ontok June 16, 2007. Linoyog ontok March 24, 2007.
- ↑ Andrew Gonzalez (1998), "The Language Planning Situation in the Philippines" (PDF), Journal of Multilingual and Multicultural Development, 19 (5, 6): 487–488, doi:10.1080/01434639808666365, linoyog ontok March 24, 2007.
- ↑ Frequently Asked Questions on the National Language (PDF). Komisyon sa Wikang Filipino. Pinoopi mantad sand̠ad (PDF) ontok August 27, 2018. Linoyog ontok March 28, 2018.
- ↑ Andrew Gonzalez (1998), "The Language Planning Situation in the Philippines" (PDF), Journal of Multilingual and Multicultural Development, 19 (5, 6): 487–488, doi:10.1080/01434639808666365, linoyog ontok March 24, 2007.
- ↑ Tan, Michael L. (August 29, 2014). "Behind Filipino (2)". Pinoy Kasi. Inquirer.net.
- Laman yang menggunakan Phonos
- Articles containing Filipino-language text
- Pages with Tagalog IPA
- Language articles with speaker number undated
- Languages with ISO 639-2 code
- Language articles without reference field
- Language articles missing Glottolog code
- Pages including recorded pronunciations
- Harv and Sfn no-target errors
- CS1 Tagalog-language sources (tl)