Gereja St. Nicholas, Tallinn
Gereja St Nicholas, Tallinn | |
---|---|
Muzium Niguliste | |
Niguliste kirik | |
![]() | |
59°26′10″N 24°44′33″E / 59.43598°N 24.74263°E | |
Location | Tallinn |
Country | ![]() |
Language(s) | Estonian |
Denomination | None |
Previous denomination | Katolik, Estonian Evangelical Lutheran Church |
Website | nigulistemuuseum |
History | |
Status | Deconsecrated |
Founded | c. 1230–1275 |
Dedication | Saint Nicholas |
Architecture | |
Functional status | Muzium |
Heritage designation | Kultuurimälestis (no.1215) |
Designated | 20 September 1995 |
Architectural type | Basilica |
Style | Gothic |
Years built | c. 1230–1275 c. 1405–1420 (renovation) 1515 (tower) |
Closed | 9 March 1944 |
Specifications | |
Number of towers | 1 |
Tower height | 105 metres (344 ft 6 in) |
Materials | Stone |
Gereja St. Nicholas (Boros Estonia: Niguliste kirik, Jerman: Nikolaikirche[1]) nopo nga iso bongunan gereja timpu pintangaan id Tallinn (Reval), Estonia. Iti nopo nga montok momuhondom di Saint Nicholas, songulun ponokodung do monginginsada om kelasi. Id kotimpuunon nopo nga winonsoi di abad ko-13, nga norumbak o soboogian maamaso pomobodilan do Soviet id Tallinn maamaso Pisangadan Pomogunan II. Winonsoi kawagu o bongunan diti; nga sabaagi iso gereja miampai aiso sumambayang, au gunoon iti montok do ababayan kougamaan koubasanan mantad po di Pisangadan Pomogunan II. Maamaso timpu baino, poinladsong o Muzium Niguliste id gereja diti, rapang do Muzium Koinusan Estonia, i poimpokus lobi-lobi no kumaa koinusan gereja mantad Timpu Pintangaan om potilombus. Gunoon nogi iti sabaagi liwang do konsert.[2]
Sajara
[simbanai | simbanai toud]
Nokoimpohon o gereja diti om winonsoi lobi kuang do 1230-1275 do dudumagang Westphalian, i nokorikot mantad Gotland maamaso abad ko-13.[3] Sundung pia kakadayan tagayo diti nopo nga au kipongumolig, kiwaa palang tawagat id gereja diti montok monompon do wayaan sumuang, tisan om nogi kinoyonon do lilisokon montok tulun di minogidu. Soira nopongo o pongumolig id posorili do Tallin maamaso abad ko-14 (tolig kakadayan tagayo nopo nga minonompon do gereja om kinoyonon mogiigion maamaso di toun 1310[4]), Gereja St. Nicholas nopo nga natagakan do fungsi pongumoligan om nokosiliu do gereja paroki timpu pintangaan i tipikal.[2] Kiwaa piipiro boogian gereja di poinsandad om kakal po tamangan gisom timpu baino.
Maamaso 1405-1420, nakaanu o Gereja St. Nicholas do kopokitanan timpu dii, soira wayaan taatanga nopo nga nakaanu do clerestoru id sakai do wayaan tisan id suang do bontuk di otutunan id suang do inus winonsoi sabaagi do basilika. Maamaso toun 1515, winonsoi o menara dii miampai lobi akawas om sinompon miampai do timpak menara Gothic pogulu.[3] Id kolimpupuson do abad ko-17, pinagaras o menara diti. Sinolianan o menara diti miampai menara Baroque miampau galeri olaab, i pinoingkawas miampai lobi akawas tumanud taang om taang solinaid do piipiro abad.[2] Baino, kinawas do menara diti nopo nga 105 meter.
Saint Nicholas nopo nga iso no gereja id Tallinn i kakal po au nakama do ikonoklasme i nigitan do Reformasi Protestan di toun 1523 (toi ko' 1524[5]). Luguan jemaah nopo nga minonungu do timah pointonu id suang do kunci gereja, om tinimungan tagayo i au milo tamangan nopo nga au kaanu sumuang.[6] Sinimbanan o gereja diti kumaa jemaah Lutheran di abad ko-16.[7]
Maamaso di 9 Gomot 1944, norumbak o gereja diti gama do pomobodilan Soviet kumaa Tallinn maamaso Pisangadan Pomogunan II. Nosorob o gereja diti om minomorumbak do soboogian tagayo do kinoyonon suang (suai ko' Gereja Tokoro St. Anthony), kohompit no tirikohonon barok, loteng om mimbar. Minogolisun o menara diti lobi kuang sonwulan. Kogumuan do khazanah inus i kigatang di noumolig nopo nga pinoundaliu miampai kosudong timpu mantad gereja diti. Ponginsanangan do gereja nopo nga nokotimpuun di toun 1953 om nopongo kopio di toun 1981.[4]
Norumbak kawagu o menara gereja diti gama do nosorob antakan di 12 Gumas 1982.[6] Nosorob o menara diti om norumbak, siling boogian tanga om gereja St. Anthony nopo nga naraag.[4]
Kalapas ponondulian di pinoindalan id siriba tapanai do konservator-pononduli Villem Raam, nokohimagon o gereja diti di toun 1984 sabaagi muzium om kinoyonon konsert, hinonggo koleksi koinusan timpu pintangaan Muzium Koinusan Estonia nopo nga pinokito. Gama do akustik di osonong, gereja diti nopo nga iso kinoyonon konsert di otutunan kopio.[2][6]
Koinusan id suang do gereja
[simbanai | simbanai toud]Koinusan di bobos otutunan id muzium diti nopo nga Danse Macabre mantad di Lübeck Bernt Notke, i popokito do au poingkakal o koposion, figura rangka Kapatayon i mogoit do isai-isai i agaras om i oluhoi. Danse Macabre toi ko' The Dance of Death nopo nga iso wotik id timpu pintangaan di otutunan kopio id suang do koinusan. Bagas po do lukisan sandad miampai ginayo 30 meter (i naanu id kolimpupuson abad ko-15) i umoligon om pokitonon id Gereja St Nicholas.[2][8]

Muzium diti nogi nga popoopi do piipiro karya koinusan Gothic nokodori om kotimpuunon Renasissance Koibutan di otutuna kopio.

Bagas High Altar of St Nicholas Church nopo nga winonsoi id pialatan do 1478-1481 id bengkel Hermen Rode, songulun polukis abaal mantad Lübeck. Iti nopo nga iso altar boogian koibutan Jerman di bobos tagayo id suang do Liga Hanseatic abad ko-15. Lukisan id boogian labus do mezbah duo talad diti nopo nga popokito koposion di Saint Nicholas om Saint Victor, boogian tanga om talad di poingungkalad nopo nga popokito lobi ko' tolu nohopod arca kayu i mombontuk do galeri tulun kudus. Talad labus nopo nga popokito do lambang Koisaan Tagayo Tallinn om Brotherhood of Blackheads. Predella nopo nga popokito do Tapa Gereja om minongimpohon do porinta: St Bernard of Clairvaux, St. Gregory the Great, St. Jerome, St. Augustine, St. Ambrose om St Benedict of Nursia.[2]

Piipiro altarpieces suai mantad timpu di miagal nopo nga milo roiton sabaagi: altarpiece "St. Mary and the Brotherhood of Blackheads" mantad 1500, winonsoi id Bruges mantad di Master of the Legend of Saint Lucy miampai aiso ngaran. Talad-talad suai nopo nga popokito Annunciation id suang do teknik grisaille id suang do adegan miampai malaikat Gabriel om Tondu Rahaan Maria miampai buuk di poingukab. Sayap poungkalad i popotuduk mantad gibang kumaa wanan: Rahaan Maria miampai payudara poingukab om mananahak, Kristus monuduk do notogu id kangkab Dau, Tuhan Bapa bertakhta, Yohanes Pembaptis miampai mananahak. Id suang do kopokitanan di poingukab, milo tokou mogintong do Rahaan Maria id piolitan di St George om St. Victor. Talad gibang nopo nga popokito di St. Francis of Assisi om talad wanan St. Gertrude of Nivelles. Mija kakal id walai di Brotherhood of the Blackheads mantad 1534 gisom 1943.
Mezbah Holy Kin mantad lobi kuang 1490, winonsoi id bengkel Jan Borman id Brussels;Ralat maganu:Pembukaan tag <ref>
tidak tidak berfungsi atau mempunyai nama yang salah. toi ko' mezbah Keghairahan Kristus, i winonsoi maamaso kotimpuunon do abad ko-16 id bengkel tuan Bruges Adrian Isenbrandt maya tisuhu do Brotherhood of Blackheads i kikuasa.[2][5] Lukisan panel tunggal mantad di Master of Schloss Lichtenstein, "Presentation of Christ in the Temple" (1430–1440) om piipiro ukiran kayu timpu pintangaan mantad di Henning von der Heide (popokito do St. Nicholas, Rahaan Mary om John the Evangelist) (1510–1520)[9] nogi nga pinokito.
Kiwaa piipiro candelabrum tembaga miampai kinawas apat meter, turu rapang, mantad 1519, iso i bobos agayo id Eropah. Id sakai do raan taatanga nopo nga poingkakat o duo tisan Rahaan Maria miampai tanak id takhta. Iti nopo nga tinahak di toun 1519 mantad di saudagar Tallinn di kiharo-haro, Hans Bouwer.[10]
Mantad inus di potilombus, figura St. Christopher mantad di Tobias Heinze, (1624) iso skrin ponginlumis miampai umul 350 toun montok kapel Bogislaus Rosen i winonsoi di Frans Hoppenstätt, om epitaph Antonius von der Busch mantad di Arent Passer (1608)[9] milo roiton. Id posorili do nave i poinladsong id iso siri patung sakai do makam abad ko-17 miagal do Berndt Reinhold von Delwig om Hermann Nieroth id suang do pongumolig tinan di poimponu.[5][9]
Muzium diti nogi nga kisuang do liwang perak poimbida miampai khazanah perak koisaan, syarikat kraf om Brotherhood of Blackheads.[2][6]
Charles Eugène de Croÿ
[simbanai | simbanai toud]
Kapel sampaping nopo nga gunoon montok popoopi do mumia Duke Charles Eugène de Croÿ, komander susumangod Rusia id Pisangadan Narva (1700), i naanu do Raja Sweden Charles XII. Minidu pogun i Charles Eugène de Croÿ di toun 1702 om pinologos do au pinolobong. Kowoowoyoon tongus id gereja pinoilihan do rata nopo nga sinompon montok mongumolig do oromuk o rata dii, o iti nopo nga nokosiliu sabaagi pamagayat tutumombului, kakal pinokito gisom 1897, om kalapas dii numaan lobongo do puru kikuasa.[11]
Intangai nogi
[simbanai | simbanai toud]Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ Von Wilhelm Neumann (1887). Grundriss einer Geschichte der bildenden Künste und des Kunstgewerbes in Liv-, Est- und Kurland vom Ende des 12. bis zum Ausgang des 18. Jahrhunderts. v. Hirschheydt. p. 53.
- ↑ 2.0 2.1 2.2 2.3 2.4 2.5 2.6 2.7 "Niguliste Museum". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 22 Mansak 2013. Linoyog ontok 26 Mansak 2013.
- ↑ 3.0 3.1 Helme, Mart (2002). Guide to churches in Estonia. Kunst. ISBN 5-89920-297-1.
- ↑ 4.0 4.1 4.2 "Chronology of Niguliste (St. Nicholas) church in Tallinn". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 8 Magus 2007. Linoyog ontok 15 Milau 2007.
- ↑ 5.0 5.1 5.2 Bousfield, Jonathan (2004). The Rough Guide to the Baltic States. Rough Guides. ISBN 1-85828-840-1.
- ↑ 6.0 6.1 6.2 6.3 "St. Nicholas's Church". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 9 Manom 2006. Linoyog ontok 24 Gumas 2007.
- ↑ "St. Nicholas' Church". Niguliste Museum. Linoyog ontok 19 Manom 2018.
- ↑ "The Dance of Death in Tallinn". Linoyog ontok 15 Milau 2007.
- ↑ 9.0 9.1 9.2 "St. Nicholas' Church at the Estonian Organ Society". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 5 Mansak 2008. Linoyog ontok 15 Milau 2007.
- ↑ "siebenarmiger Messingleuchter | estnisch | Bildindex der Kunst & Architektur - Bildindex der Kunst & Architektur - Startseite Bildindex". www.bildindex.de. Linoyog ontok 19 Mansak 2019.
- ↑ Ralat maganu:Tag
<ref>
tidak sah; tiada teks disediakan bagi rujukan yang bernamarough
Noputan labus
[simbanai | simbanai toud]- Official site
Media related to St. Nicholas' Church, Tallinn at Wikimedia Commons
- Laman dengan ralat rujukan
- Articles with short description
- Short description is different from Wikidata
- Articles with hatnote templates targeting a nonexistent page
- Infobox mapframe without OSM relation ID on Wikidata
- Coordinates on Wikidata
- Commons category link is on Wikidata
- Articles with VIAF identifiers
- Pages with authority control identifiers needing attention
- Articles with J9U identifiers
- Articles with LCCN identifiers
- Articles with LNB identifiers
- Articles with MusicBrainz place identifiers
- Use dmy dates from November 2024
- Articles with invalid date parameter in template
- Buildings and structures completed in 1420
- Churches completed in the 1420s
- 13th-century churches in Estonia
- Churches in Tallinn
- Gothic architecture in Estonia
- Museums in Tallinn
- History of Tallinn
- Kesklinn, Tallinn
- Former churches in Estonia
- Tallinn Old Town
- Pages using the Kartographer extension