Konuluhan id Azerbaijan
Nulu id Azerbaijan nokopuli dot 60 piatus mantad koiyonon tana pogun dilo. Haro tolu piromutan nulu id watas Azerbaijan, mibagal Kaukasus Agayo, Kaukasus Okoro, om Nulu Talysh.
Kinawas nulu-nulu longkod kotolu piromutan nulu diti nopo nga sorili 1000–2000 mitor. Kinawas nulu-nulu akawas Kaukasus Agayo nopo nga poingkawas mantad 2200 meter om Caucasus Okoro nopo nga poingkawas mantad 2000 meter.[1]
| Rinantaian nulu id Azerbaijan[1] | ||
| Rinantaian do nulu | Koiyonon nopuli (%) | Zon |
| Kaukasus Agayo | 30 | Foothill (osiriba mantad 500 mito) |
| Nulu osiriba (500 – 1200 mito) | ||
| Nulu Tanga (1200 – 2200 mito) | ||
| Nulu Takawas (akawas mantad 2200 mito) | ||
| Kaukasus Okoro | 22 | Foothill (osiriba mantad 500 mito) |
| Nulu Osiriba (500 – 1200 mito) | ||
| Nulu Tanga (1200 – 2000 mito) | ||
| Nulu Takawas (akawas mantad 2000 mito) | ||
| Nulu Talysh | 6 | Pre – Rinantaion nulu (osiriba mantad 600 mito) |
| Nulu Osiriba (600 – 1000 mito) | ||
| Nulu Tanga (1000 – 2500 mito) | ||
Kaukasus Tagayo potunda gontob koibutan kosilaon Azerbaijan miampai Republik Autonomi Dagestan id Rusia. Bazarduzu, Shahdagh, om Tufandag nopo nga nuluhon akawas aralom piromutan nulu diti. Timpak takawas id Kaukasus Tagayo nopo nga Nulu Bazarduzu, i poingwiliu 14,652 hakod (4,466 meter) id sawat pompod rahat, nogi nopo nga titik takawas id Azerbaijan. Nulu-nulu id Kaukasus Agayo poingwiliu id koiyonon miampai abaabayan seismik i akawas.[2] Nulu-nulu noto'odo diti mantad watu i mantad timpu Jurassic om Cretaceous.[3]
Kaukasus Okoro nopo nga nulu koduo i apangkal id Azerbaijan om potunda gontob kabaatan kotonobon pogun dilo. Nulu Murovdag om Nulu Zangezur nopo nga timpak apangkal Kaukasus Okoro. Diolo' noto'odo mantad kowotuan sedimen om volkanogenik mantad timpu Cretaceous om Jurassic.[3]
Nulu Talysh nokopuli bohogian kabaatan kosilaon Azerbaijan om nopo nga sobohogian mantad gontob dau miampai Iran.[4]
Nulu do Kaukasus Agayo
[simbanai | simbanai toud]Bazarduzu
[simbanai | simbanai toud]Timpak takawas Caucasus Agayo, Nulu Bazarduzu, nopo nga nulu takawas id Azerbaijan. Iti poingwiliu id gontob pialatan Azerbaijan om Rusia. Watu-watu Nulu Bazarduzu winonsoi mantad porfiri syale. Om ais i kiharo mantad glasier mantad Timpu Ais id nulu diti nopo nga glasier tagayo id Kaukasus Kosilahon.[5]
Tulun koiso' i nokoindakod Nulu Bazarduzu nopo nga Aleksej Aleksandrov mantad Rusia di toun 1847.[5]

Shahdagh
[simbanai | simbanai toud]
Kinawas Nulu Shahdagh nopo nga 13,951 hakod (4,252 m), i nopo nga timpak koduo takawas id Kaukasus Agayo. Nulu diti poingwiliu misomok gontob miampai Rusia, id watas Gusar id Azerbaijan. Haro kuang id hakod Nulu Shahdagh, i popokito abaabayan winonsoi tulun id sorili nulu dilo linaid lobi mantad 9000 toun. Nulu i Batu-batu diti noto'odo mantad dolomit om watu kapur.[6]
Tufandag
[simbanai | simbanai toud]Tufandağ nopo nga nulu kotolu takawas id Azerbaijan miampai kinawas 13,770 hakod (4,200 m). Nulu Tufandag poingwiliu id watas Gusar.[7]
| Kapatayadan do Nulu id Kaukasus Tagayo[7] | |||
| Ngaran | Ngaran Pointopot | Kinasawatan (m) | Watas |
| Bazarduzu | Bazardüzü | 4466 | Russian – Gusar border |
| Shahdagh | Şahdağ | 4243 | Gusar |
| Tufandag | Tufandağ | 4191 | Gusar |
| Bazaryurd | Bazaryurd | 4126 | Gusar and Gabala |
| Yarudag | Yarıdağ | 4116 | Gusar |
| Chingiz Mustafayev | Çingiz Mustafayev | 4062 | Guba |
| Ilham Peak | İlham zirvəsi | 4042 | Gusar |
| Heydar Peak | Heydər zirvəsi | 3751 | Gusar |
| Khinalig | Xınalıq | 3713 | Guba |
| Ragdan | Raqdan | 4020 | Gabala |
| Babadag | Babadağ | 3629 | Ismayilli |
| Atatürk | Atatürk | 3759 | Guba |
| Olympia Peak | Olimpiya zirvəsi | 3455 | Gusar |
| Ateshgah | Atəşgah | 2151 | Guba |
| Gizil Gaya | Qızıl Qaya | 3726 | Guba |
Nulu do Kaukasus Lesser
[simbanai | simbanai toud]
Murovdag
[simbanai | simbanai toud]Id suang Kaukasus Okoro, borisan nulu takawas nopo nga Murovdag. Kinoruon nulu diti nopo nga kiikiro 70 kilometer.[8]
Gamishdag
[simbanai | simbanai toud]
Timpak takawas montok borisan Murovdag nopo nga Gamishdag om kinawas dau nopo nga 3724 mito.[9]
Zangezur
[simbanai | simbanai toud]Nulu Zangezur miwolit miampai timpak Aghdaban id koibutan kotonobon om baang Araz id kabaatan kosilaon. Atandai piromutan Zangezur nopo nga aga'-aga' 130 kilometer. Id bohogian tanga om kabaatan kosilaon piromutan diti, haro timpak Gamigaya, Kaputjukh, Garangush, Davabouynu, om Aychingil. Nulu i abantug id piromutan Zangezur nopo nga nulu Nahajir, Alinja, Ilandag, Gurddag, om Gizilboghaz.[10]
Kaputjukh
[simbanai | simbanai toud]Nulu Kaputjukh nopo nga timpak takawas mantad dohuri Zangezur om nulu takawas id Caucasus Okoro. Kinawas nulu diti nopo nga 3904 mito. Iti poingwiliu id watas Ordubad id Nakhchivan. Haro prasasti Gamigaya kuno id sawat watu i poingimpou id duwou nulu.[11]
Alinja
[simbanai | simbanai toud]
Nulu Alinja poingwiliu id watas Julfa id Nakhchivan, poindisan baang i kingaran i agal miampai nulu oroitan. Kinawas Nulu Alinja nopo nga 1811 mito. Iti haro nantadon nulu kitapui.[11]
| List of mountains of the Lesser Caucasus | |||
| Name | Original name | Elevation (m) | Ridge |
| Kaputjukh | Qapıcıq | 3904 | Zangezur |
| Dalidag | Dəlidağ | 3616 | Garabagh volcanic highland |
| Gamish | Gamışdağ | 3724 | Murovdag |
| Kapaz | Kəpəz | 3066 | Murovdag |
| Goshgar | Qoşqar | 3361 | Murovdag |
| Hinaldag | Hinaldağ | 3367 | Murovdag |
| Gizilboghaz | Qızılboğaz | 3581 | Garabagh volcanic highland |
| Boyuk Ishigli | Böyük Işıqlı | 3550 | Garabagh volcanic highland |
| Alinja | Əlincə | 1811 | Zangezur |
Nulu Talysh
[simbanai | simbanai toud]
Nulu Talysh poingion id kabaatan kosilaon Azerbaijan. Haro tolu siri nulu id suang nulu Talysh, i kinawas dau dumampot 2477 mito. Yolo nopo nga Talysh, Burovar, om Peshteser. Haro piipiro timpak miampai kinawas 3,000 meter (9,800 hakod. Batu-batu id nulu oroitan mantad kowotuan nulu kitapui om watu karbonat i mantad timpu Jurassic, Cretaceous, om Paleogen.[12]
Kyumyurkyoy
[simbanai | simbanai toud]Timpak takawas nulu Talysh nopo nga Nulu Kyumyurkyoy (2493 mito).
Gizyurdu
[simbanai | simbanai toud]Nulu Gizyurdu nopo nga timpak koduo takawas nulu Talysh miampai kinawas 2433 mito.
| List of the highest peaks of Talysh Mountains | ||
| Name | Original name | Elevation (m) |
| Kyumyurkyoy | Gömürgöy | 2493 |
| Gizyurdu | Qızyurdu | 2433 |
Nulu Suai
[simbanai | simbanai toud]
Nulu Goyazan
[simbanai | simbanai toud]Kinawas Nulu Goyazan poingwiliu 20 kilometer mantad watas Qazakh id Azerbaijan. Kinawas dau nopo nga 250 mito. Nulu diti haro nantadon nulu kitapui om au romut miampai hombo-hombo borisan nulu. Id duwou nulu, haro ionon doulu.[13]
Yanar Dag
[simbanai | simbanai toud]Yanar Dag poingwiliu 27 kilometer mantad Poinguas.[1] Id rinantai Yanar Dag, haro tapui mantad gas sandad i kosikitan mibagal koponilombus, om kinawas dau dumampot 10–15 mito.[14]
Sajara-Kubasanan om pomogunan noturidong id maya i koiyonon Dag koiyonon dekri presiden tadauwulan 2 Mikat 2007.[14]
Galleri
[simbanai | simbanai toud]-
Mount Beshbarmag
-
Hinaldag
-
Mountains of Gabala
-
Mountains in Lahic, Ismayilli
-
Mountains in Khinalig
-
Mountains in Shaki
Intangan kawagu
[simbanai | simbanai toud]- Geography of Azerbaijan
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ 1.0 1.1 Price, Martin (2000). Cooperation in the European Mountains 2: The Caucasus. Switzerland: IUCN. ISBN 2831705347. Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah, nama ":0" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza - ↑ "Azerbaijan | History, People, & Facts". Encyclopedia Britannica (id boros Inggilis). Linoyog ontok 2018-08-27.
- ↑ 3.0 3.1 "Azerbaijan". azerbaijan.az. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2018-08-29. Linoyog ontok 2018-08-27. Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah, nama ":1" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza - ↑ Suny, Ronal (1996). Armenia, Azerbaijan, and Georgia. United States: DIANE Publishing. ISBN 0788128132.
- ↑ 5.0 5.1 "Bazardüzü : Climbing, Hiking & Mountaineering : SummitPost". www.summitpost.org (id boros Inggilis). Linoyog ontok 2018-08-28. Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah, nama ":5" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza - ↑ "Шах-даг - Энциклопедия, Брокгауз-Ефрон". gatchina3000.ru (id boros Rusia). Linoyog ontok 2018-08-28.
- ↑ 7.0 7.1 "Zirvələr | Azərbaycan Respublikası Ekologiya və Təbii Sərvətlər Nazirliyi". eco.gov.az (id boros Azerbaijan). Linoyog ontok 2018-08-28. Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah, nama ":7" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza - ↑ "Satellite map of Murovdag, Azerbaijan. Latitude: 40.2667 Longitude: 46.3167". Latitude.to, maps, geolocated articles, latitude longitude coordinate conversion. (id boros Inggilis). Linoyog ontok 2018-08-29.
- ↑ Alizadeh, Akif; Guliyev, Ibrahim; Kadirov, Fakhraddin; Eppelbaum, Lev (2016). Geosciences of Azerbaijan: Volume I: Geology. Switzerland: Springer. ISBN 9783319273952.
- ↑ Budagov, Budag (2005). Naxçıvan ensiklopediyası: II cild (id boros Azerbaijan). Nakhchivan. ISBN 5-8066-1468-9.
{{cite book}}: CS1 maint: location missing publisher (link) - ↑ 11.0 11.1 Bunyadov, Teymur (2005). Naxçıvan ensiklopediyası: I cild (id boros Azerbaijan). Nakhchivan. ISBN 5-8066-1468-9.
{{cite book}}: CS1 maint: location missing publisher (link) - ↑ "Talish Mountains | mountains, Azerbaijan-Iran". Encyclopedia Britannica (id boros Inggilis). Linoyog ontok 2018-08-30.
- ↑ "Göyəzən dağı". gazakh.cls.az (id boros Azerbaijan). Linoyog ontok 2018-08-30.
- ↑ 14.0 14.1 ""Yanardağ" Dövlət Tarix-Mədəniyyət və Təbiət Qoruğu - Tarixi qoruqlar | Kataloq GoMap.Az". kataloq.gomap.az (id boros Azerbaijan). Linoyog ontok 2018-08-30. Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah, nama ":15" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza
Sukuon labus
[simbanai | simbanai toud]41°13′28″N 47°51′30″E / 41.22444°N 47.85833°E / 41.22444; 47.85833