Muzium Inus Asia, Kuala Lumpur
![]() | |
| Established | 1954 |
|---|---|
| Location | Kuala Lumpur, Malaysia |
| Coordinates | 3°07′06″N 101°39′11″E / 3.118214°N 101.653179°E |
| Type | Muzium inus |
| Website | museum |
Muzium Inus Asia (Boros Melayu: Muzium Seni Asia) nopo nga iso muzium i poinladsong id Kuala Lumpur, Malaysia. Muzium diti nopo nga montok poposolimbou do bontuk inus di mogisuusuai mantad mogikaakawo boogian id bonua Asia.
Sajara
[simbanai | simbanai toud]
Muzium Inus Asia nopo nga nokohimagon sabaagi soboogian mantad aktiviti Universiti Malaya: ponoriukan, apresiasi inus om proses pambalajalan kumaa sukod wagu. Mantad ko' mambasa do buuk, lobi kagayat sokiro milo minsingilo mantad objek pointopot mantad pointongkop rantau Asia. Mantad dii, perspektif nopo nga lobi alaab om pointongkop. Id pogun miagal do Malaysia, miampai tinimungan etnik di heterogen, mositi mingoos montok masi miampai otoronong, okuri pongunsikahan kumaa sajara nokodori om kogompoton koubasanan poinsoosondii nopo nga okito kopio om kaanu popiiso o bagas. Iti nopo nga iso premis impohon i minogowit do kinapamansayan do muzium diti. Mantad dii, i Profesor Ungku A. Aziz Ungku Abdul Hamid o kitonggungan do kopohimaganan do muzium id Universiti Malaya.[1]
Miampai ponginsamakan wagu, Tolu Tamadun Id Siriba Iso Taap, Muzium Inus Asia nopo na minonimung do mogikaakawo kawo artifak koubasanan mantad wilayah Melayu om Islam, tembikar Sina om arca ugama India. Songket om artifak Melayu di bobos nokoinlaab, tembikar mantad dinasti Tang gisom Qing, om inus gambal Sathavahana, notimung om pokitonon sabaagi soboogian do kalaja universiti montok popotounda minsingilo om pogun kolisihan miampai tisunud taki todu tokou i pinapasakag do tamadun di agaras kopio kumaa mogiigion.
Mogikaakawo karya agung mantad rantau diti nopo nga notimung om pokitonon. Koleksi Muzium Inus Asia nopo nga kisajara di tanaru, nowonsoi id timpu somok do 50 toun. kakamot kumoiso id suang do rikud nopo nga tulu Buddha gangsa mantad timpu Chiengsen (1400-1550 AD) Thailand, i tinahak kumaa muzium mantad di Kun Krassri Nimanamhasminda di toun 1954.[2] Kapanahakan diti nopo nga panakatanda do nokoimpuun o Muzium Inus id Universiti Malaya, i poinlongkod id kampus universiti id Singapura. Mantad dii, luguan Buddha nopo nga naanu piipiro toun pogulu do nokohimagon o kampus Universiti Malaya id Kuala Lumpur di toun 1962. Pogulu dii, iso boogian do longkod pambasaan universiti nopo nga ginuno montok popokito do artifak dii.
Walai muzium timpu baino nopo nga winonsoi montok popoula do kinoingkawason ginumu naanu wagu. Antakan di Mahas 1980, bongunan wagu nopo nga winonsoi id kinoyonon id pialatan do Fakulti Ekonomi om Fakulti Undang-undang maamaso dii (baino nopo nga nionon do Fakulti Perniagaan om Perakaunan). Id suang do tolu simbou liwang kopokitanan, muzium diti nopo nga abaagi kumaa tolu tamadun, tamadun India, Cina om nogi Islam. Muzium diti nogi nga mongigit do iso koleksi inus Asia di bobos komprehensif id rantau diti. Skop om kalaaban nopo nga popomilo do popotounda o muzium diti do kopointutunan kumaa koubasanan tapangkal montok inus Asia miagal do Cina, India, Khmer, Islam om nogi Melayu i nokorikot mantad pomogunan Melayu di lobi agayo. Koleksi diti nopo nga kisuang do kakamot di ingkuri okito om apangkal kopio, i kifungsi sabaagi kakamot sukuon di toponsol.[3]
Ukaban o muzium diti kumaa tulun ginumuan, miampai kotombuluyan maya kiponuduk nopo nga potoundaon sokiro haro pokionuon.[<span title="This claim needs references to reliable sources. (September 2022)">citation needed</span>]
Koleksi
[simbanai | simbanai toud]Kiwaa 7,500 artifak id muzium diti, kohompit no arca India, seramik Cina, tekstil Indonesia, topeng keramat mantad Orang Asli, tembikar Sawankhalok mantad patung godingan id Thailand, kohompit nogi seramik mantad Iran, Vietnam om Jepun.[2] Koleksi inus muzium diti nopo nga nokoimpuun mantad po 4,000 toun sajara Melayu om nogi Asia. Muxium diti nogi nga kikoleksi do kendi, iso poopion do waig i gunoon id Asia.[4] Muzium diti nogi nga popoopi do koleksi kakamot Kraak, om patung Orang Asli Asia Pintangaan, notumbayaan do naanu mantad Empayar Sogdia.[minog do kisukuon]
Muzium diti nogi nga popoopi do arkeologi nokito mantad mogikaakawo kotogisan id Semenanjung Malaysia om mantad Pulou Tioman.[5] Muzium diti nopo nga haro iso koleksi kendi bobos tagayo.[6] Maamaso di toun 1979, pinapaanjul o muzium diti do kopokitanan tinunturu sandad Malaysia.[7] Antakan di toun 2014, pinoposolimbou o muzium diti do kopokitanan i lohowon sabaagi do "Mencari MH370" i papahangkum do lukisan miak om gambal mantad 16 artis kohompit no i U-Wei Shaari dan Abdullah Hamdan.[8]
Antakan di toun 2014 nogi, pinoposolimbou o muzium diti do "Pameran Antara Budaya Malaysia-Kanada: Identiti Orang Asli", i popokito do artifak miagal do kakamot tuunion, tupi, tekstil, kakamot om tinunturu bakul mantad komuniti tulun sandad id Malaysia om Kanada.[9] Antakan di Gomot 2017, muzium diti nopo nga pinopokito do 54 karya inus aalus mantad artis Faizal Sidik, pinungaranan o kopokitanan dii do "Faizal Sidik: Catan Songket".[10] Id suang do kopokitanan di Gumas 2017, muzium diti nopo nga pinopokito do 14 karya mantad duo artis tondu, i Mahzurah Shaari om Marisa Ng, karya dii nopo nga kohompit no do lukisan akrilik om miak.[11] Antakan di Mikat 2019, kopokitanan karya di Elias Yamani Ismail nopo nga pinokito id muzium, om karya diti nopo nga winonsoi momoguno do teknik bricolage.[12]
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ Wariya, Chamil (23 Momuhau 2020). "Perginya ilmuwan terulung". Sinarharian (id boros Malayu). Linoyog ontok 4 Milau 2021.
- ↑ 2.0 2.1 Portolés, Jordi (3 Mansak 2018). "Museum of Asian Art, University of Malaya, Malaysia". ASEF culture360 (id boros Inggilis). Linoyog ontok 4 Milau 2021.
- ↑ Jais, A.; Rashid, A. A. (2007). "Artifak Peradaban Melayu dalam koleksi Muzium Seni Asia Universiti Malaya: Usaha mewujudkan inventori budaya / Abd. Wahid Jais" (id boros Malayu). S2CID 132722590.
{{cite journal}}: Cite journal requires|journal=(help) - ↑ Insight Guides: Explore Kuala Lumpur (id boros Inggilis). Rough Guides UK. 1 Mahas 2017. ISBN 978-1-78671-728-3.
- ↑ Wiessala, Georg (21 Gomot 2014). European Studies in Asia: Contours of a Discipline (id boros Inggilis). Routledge. ISBN 978-1-136-17161-1.
- ↑ Khoo, Joo Ee (1991). Kendi: Pouring Vessels in the University of Malaya Collection (id boros Inggilis). Oxford University Press. ISBN 978-0-19-588939-0.
- ↑ Lent, John A.; Mulliner, K. (1986). Malaysian Studies: Archaeology, Historiography, Geography, and Bibliography (id boros Inggilis). Northern Illinois University, Center for Southeast Asian Studies. ISBN 978-1-877979-11-8.
- ↑ "MH370 Dari Kaca Mata Pengkarya Seni". mStar (id boros Malayu). 12 Mikat 2014. Linoyog ontok 4 Milau 2021.
- ↑ "Malaysia Canada Intercultural Exhibition, 10th September – 31st October 2014". Canadian Society for Asian Arts (id boros Inggilis). Linoyog ontok 5 Milau 2021.
- ↑ Iszahanid, Hafizah (6 Gomot 2017). "Naskhah klasik dalam catan songket". Berita Harian (id boros Inggilis). Linoyog ontok 4 Milau 2021.
- ↑ Hayin, Nor ‘Asyikin Mat (1 Milau 2017). "Kongsi warna-warni kehidupan". Harian Metro (id boros Malayu). Linoyog ontok 4 Milau 2021.
- ↑ Mahmud, Nurul Husna (29 Mikat 2019). "Karya dalam aliran 'bricolage'". Harian Metro (id boros Malayu). Linoyog ontok 4 Milau 2021.
- CS1 Malayu-language sources (ms)
- CS1 Inggilis-language sources (en)
- CS1 errors: missing periodical
- Use dmy dates from June 2024
- Articles with invalid date parameter in template
- Infobox mapframe without OSM relation ID on Wikidata
- Coordinates on Wikidata
- All articles with unsourced statements
- Articles with unsourced statements from June 2024
- Commons category link from Wikidata
- Articles with ISNI identifiers
- Pages with authority control identifiers needing attention
- Articles with VIAF identifiers
- Articles with LCCN identifiers
- Articles with CINII identifiers
- Muzium miampai aiso tadauwulan kinohimaganan
- Muzium inus id Asia
- Muzium inus om galeri id Kuala Lumpur
- Muzium id Kuala Lumpur
- Universiti Malaya
- Muzium inus om galeri nokohimagon maamaso 1954
- Nokohimagon di 1954 id Malaya
- Pages using the Kartographer extension
