Pergi ke kandungan

Muzium Koinusan Islam Malaysia

Coordinates: 3°08′31″N 101°41′23″E / 3.1419°N 101.6898°E / 3.1419; 101.6898
Mantad Wikipedia

Muzium Koinusan Islam Malaysia
Muzium Kesenian Islam Malaysia
Kopokitanan labus do muzium di 2022
Muzium Koinusan Islam Malaysia is located in Kuala Lumpur
Muzium Koinusan Islam Malaysia
Location within Kuala Lumpur
Established1998
LocationJalan Lembah Perdana, Kuala Lumpur, Malaysia
Coordinates3°08′31″N 101°41′23″E / 3.1419°N 101.6898°E / 3.1419; 101.6898
TypeMuzium
DirectorSyed Mohamad Albukhary[1]
Public transit accessStesen Koritapui Kuala Lumpur (KTM Komuter)
Websitewww.iamm.org.my

Muzium Koinusan Islam Malaysia (Boros Melayu: Muzium Kesenian Islam Malaysia) nopo nga iso muzium i poinladsong id Kuala Lumpur, Malaysia. Noukaban iti antakan di 12 Momuhau 1998. Muzium diti nopo nga muzium koinusan Islam di bobos tagayo id Asia Kabaatan Kosilahon miampai lobi ko turu noribu artifak mantad pogun Islam.[2]

Signifikan

[simbanai | simbanai toud]

Mogiigion Islam bobos agayo id pomogunon nopo nga mogiigion id Nusantara,[3] i kingaran do Indonesia/Melayu montok sampapas do kabaatan Maritim Asia Kabaatan Kosilahon. Longkod pogun Malaysia, Kuala Lumpur, nopo nga papaladsong do muzium Koinusan Islam bobos tagayo id Asia Kabaatan Kosilahon. Sundung pia tadauwulan di otolinahas montok kopohimaganan do mogiigion Islam id semenanjung Tanah Melayu nopo nga apagon do ilo'on; kopointutunan kokomoi ugama diti nopo ga narahung do wawayaan dudumagang di atangkangau kopio id pialatan do Rahat China om nogi Rahat Hindi.[4]

Muzium Koinusan Islam Malaysia

Koubasan nopo nga okito id sampaping do bodilan Inus Islam, gama do koubasanan visul songkinoyonon di agaras, tongosarjana nopo nga kitua pomusarahan do norikot no timpu kumaa Indonesia om pointongkop do Nusantara "owiton kumaa wacana toponsol Inus Islam".[5] Gama nogi do kinorikoton do Islam id kinoyonon diti, nokotoguang o sajarawan inus montok montakrif do inus visual Islam di dominan, hinonggo jalinan inus visual Islam nopo nga i pointopot o gatang estetika miampai kotumbayaan suai id kinoyonon diti, i kaanu mamagon do pokomoyon di poinggirot.[6]

Pomulianauan longkod Al-Quran Diraja Terengganu i kitadauwulan do 1871

Kopokitanan

[simbanai | simbanai toud]
Inus momoguno do kaligrafi id Muzium Koinusan Islam Malaysia

Muzium nopo nga winonsoi miampai hopod om duo galeri, miampai duo simbau. Simbau koiso nopo nga galeri montok do Inus Winonsoi, Al-Quran om Manuskrip suai, om monikid iso nopo nga montok inus India, China om nogi Semenanjung Tanah Melayu. Galeri walai simbou koduo nopo nga montok do sanjata om pongumolig, Tekstil, Kakamot Ponginlumis om taparak, miampai noolu tolu galeri montok winonsoi inus tumanud do kategori pomonsoi - Logam, Kayu om Seramik.[7] Otutunan nogi o muzium diti miampai koleksi kakamot kaca Islam nokodori.[8]

Popoopi nogi o muzium diti do koumatan pondidikan, ponoriukan om ponondulian di agayo.[9] Iso nopo kopokitanan di poingkakal om otutunan kopio nopo nga "Bilik Uthmaniyyah"[10] abad kohopod om siam i winonsoi kawagu.[8] Konservatir momoguno do data i naanu mantad do ponginwoguan bilik diti montok pisokodungan miampai tambalut pakalaja sompomogunan, momoruhang do pibarasan di lobi alaab kokomoi ponondulian inus winonsoi vernakular Islam, om montok mamagayat rahi ginumuan kokomoi do bagas kumaa "kay di nasaat id iklim tropika miagal do Asia Kabaatan Kosilahon".[11]

Inus winonsoi

[simbanai | simbanai toud]

Boogian labus do bangunan nopo nga soginayo 30,000 meter persegi i pinokomoi do garis olidang om laang pamansayan abad ko-21, nga kohompit nogi piipiro butiran inus winonsoi Islam koubasanan i popoimbulai do pormukaan.[12] Butiran dii nopo nga miagal do kubah kijubin kiwarana obulou otomou-tomou i popokito do estetika tekstil om poposiliu do bongunan diti sabaagi ponokotanda ikonik id latar tawan Kuala Lumpur. Suai ko' iri, wayaan sumuang nogi nga poposorou do songulun Iwan, i ninlumisan do jubin Iran, maya estetika galam permaidani, i popohompit do posorili om mooboros kumaa mogiigintong maya do kopogiisaan do panandatan-panandatan Al-Quran.[13]

Gaa om pongiktirafan

[simbanai | simbanai toud]
Gaa om Pongiktirafan
Toun Gaa/Pongiktirafan Organisasi
2014 Platinum Award-Tourist Attraction (Culture, Arts and Heritage) Category[14] Kuala Lumpur Mayor's Tourism Award
Top 10 Travellers’ Choice Museums (10th in Asia)[14] TripAdvisor
2015 Top 10 Travellers’ Choice Museums (10th in Asia)[15] TripAdvisor

Koumatan sakayon

[simbanai | simbanai toud]

Milo rikoton o muzium diti miampai mamanau kumaa id kotonobon do stesen koritapui Kuala Lumpur.

Intangai nogi

[simbanai | simbanai toud]
  1. "Syed Mohamad Albukhary". Asia-Europe Museum Network. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 16 Gomot 2015. Linoyog ontok 22 Manom 2015.
  2. "Islamic Arts Museum". TimeOut Kuala Lumpur. 23 Ngiop 2014. Linoyog ontok 22 Manom 2015.
  3. bin Tajudeen, Imran (20 Mahas 2017), "Trade, Politics, and Sufi Synthesis in the Formation of Southeast Asian Islamic Architecture", A Companion to Islamic Art and Architecture, Hoboken, NJ, USA: John Wiley & Sons, Inc., pp. 996–1022, doi:10.1002/9781119069218.ch38, ISBN 978-1-119-06921-8, linoyog ontok 12 Milau 2020
  4. Laffan, Michael (2011). "The Makings of Indonesian Islam: Orientalism and the Narration of a Sufi Past". Princeton Series in Muslim Politics. Princeton (NJ) and Oxford: Princeton University Press. 26: 6. ISBN 9780691145303.
  5. Carboni, Stefano (4 Milau 2017). "Collecting 'Islamic' Art in Southeast Asia and Australia: Past, Present and Future". podcast.islamicartdoha.org. Lecture, Islamic Art Symposium: Podcasts. Linoyog ontok 12 Milau 2020.
  6. Coffey, Margaret (2007). "Crescent moon islamic art and civilisation in southeast asia, at the art gallery of south australia". Material Religion. 3 (2): 299–301. doi:10.2752/175183407x219877. ISSN 1743-2200. S2CID 194078182.
  7. "Galleries | IAMM" (id boros Inggeris AS). Linoyog ontok 12 Milau 2020.
  8. 8.0 8.1 "Islamic Arts Museum". welcome-kl.com. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 11 Manom 2012. Linoyog ontok 16 Madas 2012.
  9. "Conservation & Research Centre | IAMM" (id boros Inggeris AS). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 13 Milau 2020. Linoyog ontok 12 Milau 2020.
  10. Trevathan, Idries; Thiagarajah, Lalitha (2010). "The Ottoman Room at the Islamic Arts Museum Malaysia: A Technical Study of ITS Methods and Materials". Studies in Conservation. 55 (sup2): 123. doi:10.1179/sic.2010.55.supplement-2.120. ISSN 0039-3630. S2CID 191580158.
  11. Trevathan, Idries; Thiagarajah, Lalitha (2010). "The Ottoman Room at the Islamic Arts Museum Malaysia: A Technical Study of ITS Methods and Materials". Studies in Conservation. 55 (sup2): 125. doi:10.1179/sic.2010.55.supplement-2.120. ISSN 0039-3630. S2CID 191580158.
  12. http://www.kuala-lumpur.ws/magazine/museum-of-islamic-arts.htm
  13. "About Us | IAMM" (id boros Inggeris AS). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 5 Momuhau 2020. Linoyog ontok 12 Milau 2020.
  14. 14.0 14.1 "Islamic Arts Museum Malaysia: Sacred and Splendid". The Star (Malaysia). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 23 Manom 2015. Linoyog ontok 23 Manom 2015.
  15. "KL's Islamic Arts Museum among the top in Asia". The Star (Malaysia). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 8 Mikat 2016. Linoyog ontok 22 Manom 2015.
  • Curatorial Department (2002). Islamic Arts Museum Malaysia. Kuala Lumpur: Islamic Arts Museum Malaysia. pp. 280 pages. ISBN 978-9834084509.
  • Lenzi, Iola (2004). Museums of Southeast Asia. Singapore: Archipelago Press. p. 200. ISBN 981-4068-96-9.
Muzium Koinusan Islam Malaysia

Noputan labus

[simbanai | simbanai toud]