Nulu Mulu
| Nulu Mulu | |
|---|---|
Timpak Nulu Mulu maamaso minsosodop | |
| Titik bobos akawas | |
| Kinawas | 2,376 m (7,795 ft) |
| Prominence | 2,025 m (6,644 ft) |
| Listing | Ultra Ribu |
| Coordinates | 4°03′00″N 114°55′59″E / 4.05°N 114.933°E |
| Naming | |
| Native name | Gunung Mulu (Malay) |
| Geografi | |
| Lokasi | Boogian Miri, Sarawak, Malaysia |
Nulu Mulu nopo nga nulu watu pasir om syal. Miampai kinawas do 2376 m, iti nopo nga nulu koduo bobos takawas id Sarawak, kalapas do Nulu Murud. Poinladsong o nulu diti id piolitan do Taman Pogun Gunung Mulu, i pinungaranan maya do ngaran dii.
Sajara
[simbanai | simbanai toud]Maamaso abad ko-19, minumbal i Spenser St. John om Charles Hose, do mindakod id Nulu Mulu. Nga' au nakalantoi. Maamaso no di toun 1920-an, soira sngulun huhumombo do badak Berawan i kingaran do i Tama Nilong nokobontol do rabung kotonobon miinsomok do nulu diti, i nakaanu minogoit kumaa timpak. Antakan di toun 1932, minomuruan i Tama Nilong di Lord Shackleton om Ekspedisi Universiti Oxford kumaa id timpak Nulu Mulu.[1]
Wayaan tumakad
[simbanai | simbanai toud]Kiwaa iso no wayaan kumaa id timpak Nulu Mulu.[1] Poinladsong o timpak diti 24 km mantad longkod upis taman. Tumimpuun o pamanahon mantad longko upis taman pogun kumaa id Kem 3. Iti nopo nga pamanahon miampai 12 km sinodu maya do talun primer, miampai kinawas do 1200 meter. Talun kirongilut nopo nga kotimpuun id Kem 3. Maganu do timpu piipiro jam montok rumikot id Kem 4. Katalib do Kem 4, kiwaa piipiro indokodon di otidong kopio i nuru do momoguno tali pinokogos, pogulu korikot do id timpak. Kem 1 nopo nga poinladsong id poingompus do trek lumintuhun mantad timpak Nulu Mulu. Kiwaa nogi pamanahon mindakod solinaid 3 jam montok rumikot id longkod upis taman mantad Kem 1.[2]
Kopogikaakawaan biologi
[simbanai | simbanai toud]Karst watu kapur Mulu om timpak nulu nopo nga ponokowalai kumaa ogumu kawo susumuni om tayam di poinsuai-suai om oruhai no do opunso.[1] Nulu diti nga kiwaa sistom biologi berkisar mantad talun dipterokarpa gana tosiriba kumaa susumuni konuluhan. Otutunan nogi o nulu diti miampai mogikaakawo susumuni kukuanga. Limo kawo di nokorikud mantad Nulu mulu nopo nga' Nepenthes hurrelliana, Nepenthes lowii, Nepenthes muluensis, Nepenthes tentaculata, om Nepenthes vogelii.[3]
Intangai nogi
[simbanai | simbanai toud]Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ 1.0 1.1 "Treks and Trails in Mulu". Gunung Mulu National Park. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 22 August 2018. Linoyog ontok 27 October 2018.
- ↑ Lee, Yu Kit. "Stepping into another world". The Star (Malaysia). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 27 October 2018. Linoyog ontok 27 October 2018.
- ↑ Bourke, G. 2011. The Nepenthes of Mulu National Park. Carniflora Australis 8(1): 20–31.