Orhan Pamuk
Ferit Orhan Pamuk | |
---|---|
![]() | |
Born | Istanbul, Turki | Mahas 7, 1952
Pakalajaan | Monunuat novel |
Nationality | Turki |
Period | 1974-baino |
Literary movement | Kesusasteraan pasca moden |
Ferit Orhan Pamuk toi ko' Orhan Pamuk (nosusu ontok 7 Mahas 1952 id kakadaian Istanbul, Turki)[1][2] nopo nga novelis pasca-modernis prolifik Turki nabantug. Karya dau nakarayad doid pointongkop om pinadalin doid 40 boros.
Novel Pamuk kaampai Silent House, The White Castle, The Black Book, The New Life, My Name is Red om Snow. Isio nopo nga Profesor kumaa Robert Yik-Fong Tam id suang subjek Tulun id Universiti Columbia, kinoyonon disio monuduk ponuatan om kesusasteraan kopiagalan. Pinili' isio do mampayat Koisaan Falsafah Amerika ontok 2018.[3]
Pusakag koinsanai Circassian om nosusu id Istanbul,[4] Pamuk nopo nga ponorimo Gaa Nobel koiso' Turki. Isio nogi nga ponorimo do mogikaakawo gaa sastera suai. "My Name Is Red" nakalantoi Prix du Meilleur Livre Étranger 2002, Premio Grinzane Cavour 2002 om Gaa Sastera Dublin Sompomogunan 2003.
Parlimen Monunuat Eropah aasil sabaagi asil taba miwaya do Pamuk om José Saramago.[5] Kasagaan Pamuk montok minonurat buuk kokomi aantakan sajara om pulitik i kosili pisongkiwalan minongiliu dau id suang kaantakan katagadan id tana kinosusuon dau. Di toun 2005, songulun luyar minongontok id dau sawat oinonod i minangakun pamataian toinsanan mogiigion Armenia id Empayar Uthmaniyyah.[6] Minooboros ii Pamuk do dimpoton dau nopo nga do popoimbulai a'al baas mimboros id Turki. Timpuunon nopo nga amu mumang o kuut mokinongou do kiis dii, nga ontok 2011 nosuhu ii Pamuk mambayar soginumu 6,000 lira sabaagi pampasan tu minongindaraat do plaintif.[7]
Biografi
[simbanai | simbanai toud]Orhan Pamuk nopo nga mantad nosusu id suang do paganakan di kiharo-haro. Tapa' disio nopo nga ponorikohon eksekutif CEO koiso' komponi komputer IBM rapang Turki. Nakaramit isio sinikulan id Sikul Pintangaan Amerika Robert College id Istanbul, Turki om minongoput kaawagu pambalajalan disio id gana' akitek id Universiti Teknikal Istanbul.[8] Tama' om tapa disio nopo nga manu do kosiliu isio sabaagi luyar toi ko' akitek. Nga id toun kotolu, minundorong isio do balajal om nokosiliu do monunuat poimponu timpu. Nokolimbou i Orhan Pamuk do minomupus sinikulan id Institut Monunuat Abal id Universiti Istanbul antakan di toun 1977.
Mantad 1985 gisom 1988 nosiliu isio do lungkitas id Universiti Columbia id Kakadayan Tagayo do New York.[3] Minanansawo isio di Aylin Turegen di toun 1982 om nokopitongkiad yolo toun 2001 miampai songulun tanak tondu di pinungaranan do i Rüya. Baabaino, pointimporon i Orhan Pamuk id Istanbul, Turki.
Nakaanu i Pamuk o Gaa Tutungkap nobel id suang kosusastaraan antakan di 12 Gumas 2006.
Kaparagatan ponuatan
[simbanai | simbanai toud]Abagos ii Pamuk do monurat mantad di toun 1974. Novel koiso' dau nopo nga Karanlık ve Işık (Otuong om Anawau). Novel diti nakalantoi miampai di Mehmet Eroğlu antakan di toun 1979 id suang Pialaan Novel Milliyet Press.
Antakan di 1982, novel Cevdet Bey ve Oğulları (Tuan Cevdet om tangaanak dau) nakalantoi do tutungkap Novel Orhan Kemal ontok 1983. Susuyon dau kokomoi tolu sukod sampaganakan id Istanbul i kiharo-haro om poimpasi id Nisantasi, watas Istanbul kinoyonon Orhan Pamuk ginumayo.
Gaa suai nopo nga Tutungkap Novel Madarali 1984 sawat novel Sessiz Ev (Walai i Alangang) om Prix de alamahas Découverte Européenne 1991.
Novel sajara Beyaz Kale (Kastil Opurak) toun 1985 id suang boros Turki toun 1985, nakalantoi do Gaa Kagabasan montok Fiksyen Sonkosuai 1990.
The New York Times pinointalang do ii Orhan Pamuk mono'odoo karya novel lugu' pasca-moden, isoiso kinowoliho' mantad naturalisme okikip id suang karya-karya osopung dau. Novel (Buuk Oitom) toun (1990) berkontroversi tomod tu kompleks intuisi om simbiosis nopo nga id suang dalan sorita' dau.
Di toun 1992, skrip filem Gizli Yüz (Turos Hihimu), tumanud Kara Kitap sinuhu' do monunuhu Turki kingaran Ömer Kavur.
Novel ii ontok toun 1995 Yeni Koposion Kopooposion Kawaawagu kosusudu tomod ginumuan Turki om sompomogunan sabab popointalang kinaraaton pinalan Turki doid sawat tinaru Kurdi id gontob Turki-Iraq
Ontok toun 1999, minonurat do novel i Öteki Renkler (Warana di Suai). Kaawagu, di toun 2000, disio mono'odoo novel Benim Adım Kırmızı (Ngaranku Aragang). Novel diti momoguno karalano sundait misteri, roman om filasuf i potilombus id Istanbul ontok ohotusan abad ko-16, ii ontok timpu Sultan Empayar Uthmaniyah Murat III di toun 1591 pinokito kopio miampai do osorisid. Novel Ngaran ku Aragang diti pinadalin doid 24 boros om nakalantoi do Tutungkap' IMPAC Dublin ontok 2003.
Minanganu ii Orhan Pamuk do maso 30 toun minonurat novel fiksyen om okon ko' tusin o dimpoton apangkal montok ponuatan disio.
Novel Kar (2002) (Snow (Salju), 2004), minogibooboros kokomoi kontra id pialatan do Islamisme miampai Westernisme id era Turki nokoburu. New York Times minonurat do Snow sabaagi iso mantad Hopod Buuk Poingingo 2004. Pinoposoliwan nogi isio do iso memoir/ponuatan koindalanon do İstanbul-Hatıralar ve Şehir ontok 2003 (kawo Inggilis), Istanbul-Memories and the City (Istanbul-Kasarahan om Kakadayan 2005).
Ontok toun 2005, nakalantoi i Orhan Pamuk do Tutungkap Pibabasan Pokiikitanan Dagang Buuk Jerman kigatang 25.000 Euro montok karya sastara dau hinonggo kaanu piniiso o utopia Eropah om Turki Islam. Tutungkap' diti pinatahak do Girija St. Paulus id Frankfurt.
Pogumbalan
[simbanai | simbanai toud]Totondos Mangansab
Id suang wawancara do majala di Das Magazin, id Switzerland ontok Tulan koduwo 2005 , pinoitalang di Orhan Pamuk o 30,000 tinaru Kurdi om 1,000,000 Armenia duso' om aiso o rayat Turki atama dumimbang doid id toguang montok gumompi', miagal aantakan Holokus id Jerman.
Ontok Mahas 2005, Pinogirot do Turki o kooturan kawaawagu i mongontok kumaa di mongunsasangi do ralan koporintaan Turki. nung ko nopo kohompit kasalaan, ontokon do jijiilan 6 tulan gisom 3 toun. Nokoidu ii Orhan tu da'amot do pason dii winonsoi, au po nakadalan o kooturan dii. Nga ogumu o rayat Turki i kotogod kumaa di Orphan Pamuk tu tinondos do mongunsasangi pogun bansa Turki. Haro sobohogian monunurat Turki minonondos di Orphan Pamuk do pinointalang kaka dau o rinaat pogun om bansa Turki nga mungkodom kaka do isu Palestin, Afghanistan, Iraq om rinaat ii winonsoi do Amerika, Britain om suai-suai ii kikuasa do tagayo. Damot dii.au no dii ii Orhan Pamuk o konsisten do momoboros kobolingkahangan etnik Kurdi om Armenia.
Natandasan i Orhan Pamuk oulau do Tutungkap' Nobel om kolimpupuson nopo dii nga pinatahak kumaa di Harold Pinter mantad Britain. Nga ii Yaşar Kemal, sasterawan Turki lobi osopung opusou karait tinaru Kurdi. Karya Orhan Pamuk monindu korulau karalano kosuangan Turki doid id suang Koisaan Eropah.
Reaksi antarabangsa
[simbanai | simbanai toud]Kontroversi kokomi Orhan Pamuk nakaanu to'ongkop ginumuan Eropah sabab Turki susumili mampayat Koisaan Eropah. Ontok 30 Milau, Parlimen Eropah minagakun montok papaatod 5 mongongobi montok monoriuk pamalanggaan tinaru Kurdi om Armenia om boyoon nopo nga ii Camiel Eurling.[9] Ontok 1 Momuhau, mamajal o Amnesty International do Turki mooi do momugas kinoingkokoton Akta 301 , papasaga Orphan Pamuk moboros. Ontok 13 Momuhau, walu monunuat poingaran id pogun miagal di Jose Saramago, Gabriel Garcia Marquez, Günter Grass, Umberto Eco, Carlos Fuentes, Juan Goytisolo, John Updike om Mario Vargas Llosa otogod do Turki sabab minanahub kuasa tuwou tulun.
Asil karya
[simbanai | simbanai toud]- Cevdet Bey ve Oğulları (1982, Tn. Cevdet om tangaanak dau)
- Sessiz Ev (1983, Rumah yang Sunyi)
- Beyaz Kale (1985, Kastil Putih)
- Kara Kitap (1990, Buku Hitam)
- Yeni Hayat (1995, Kehidupan Baru)
- Öteki Renkler (1999, Warna-warna Lain)
- Benim Adım Kırmızı (2000, Namaku Merah)
- Kar (2002, Salju)
- İstanbul: Hatıralar ve Şehir (2003, Istanbul: Kenangan dan Kota)
Gaa
[simbanai | simbanai toud]Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ Help:IPA/Turkish (id boros Inggilis), 2024-06-20, linoyog ontok 2024-09-24
- ↑ Rose, Charlie (2024-01-15), Orhan Pamuk Interview:, University Press of Mississippi, pp. 110–111, ISBN 978-1-4968-4946-5, linoyog ontok 2024-09-24
- ↑ 3.0 3.1 "Election of New Members at the 2018 Spring Meeting". www.amphilsoc.org (id boros Inggilis). Linoyog ontok 2024-09-24.
- ↑ Karpat, Kemal H (2001-05-03). The Politicization of Islam. Oxford University PressNew York, NY. ISBN 978-0-19-513618-0.
- ↑ Tighe, Carl. "Hungarian writers in transition to democracy: Budapest diary, December 1990". Journal of European Studies. 40 (4): 375–390. doi:10.1177/0047244110382175. ISSN 0047-2441.
- ↑ Buabin, Emmanuel (2012). "Boosted Hybrid Recurrent Neural Classifier for Text Document Classification on the Reuters News Text Corpus". International Journal of Machine Learning and Computing: 588–592. doi:10.7763/ijmlc.2012.v2.195. ISSN 2010-3700.
- ↑ "Shanghai: its Mixed Court and Council". North China Daily News Online. Linoyog ontok 2024-09-24.
- ↑ Caryl Phillips with Maya Jaggi, Taylor & Francis, pp. 113–124, ISBN 978-0-203-34248-0, linoyog ontok 2024-09-24
Noputan labus
[simbanai | simbanai toud]- The Comprehensive Orhan Pamuk Site
- International Herald Tribune Editorial tentang Orhan Pamuk
- Kaum Ekstremis mengancam membakar buku-buku Parmuk Archived 2005-11-23 at the Wayback Machine - IFEX
- 50 tahun dengan Istanbul Orhan Pamuk Archived 2007-10-14 at the Wayback Machine
- Surat Pamuk tentang peradilannya, diterbitkan dalam The New Yorker, edisi 19 Disember
- Orhan Pamuk 'Bookweb' on literary website The Ledge, with suggestions for further reading.