Pergi ke kandungan

Pier Giorgio Frassati

Mantad Wikipedia

Pier Giorgio Frassati

Saint
Born(1901-04-06)6 Ngiop 1901
Turin, Kingdom of Italy
Died4 Madas 1925(1925-07-04) (umul 24)
Turin, Kingdom of Italy
Venerated inCatholic Church
Beatified20 Mikat 1990, Saint Peter's Square, Vatican City by Pope John Paul II
Canonized7 Manom 2025, Saint Peter's Square, Vatican City by Pope Leo XIV
Major shrineCathedral of Saint John the Baptist, Turin, Italy
Feast4 July
Patronage
Pier id upis tapa dau, c. 1920

St. Pier Giorgio Frassati, TOSD (6 Ngiop 1901 – 4 Madas 1925) nopo nga songulun aktivis Katolik Itali om puru do Ordo Kotolu Santo Dominikus.[2] Ouli' isio kumaa isu kaadangan sosial om minampayat piipiro kotinanan kotundunan kaampai no Catholic Action om Koisaan Santo Vincent de Paul,[3] montok monguhup tulun mosikin om au osonong kopio nasip i poingion id kampung sau id Turin.[4][5]

Goos kanonisasi di Pier nopo nga noukab ontok toun 1932 kalapas minomonsoi linumbok o tulun mosikin id Turin moi do timpuunan o proses dii. Numaan di Pope Pius XII potingkodo toruhai o goos di ontok toun 1941 gama piipiro monondos nga nokointalang di do au otopot, i pakawasa oputan kawagu goos dii. Nonuan di Pope John Paul II i Pier do kapamalahawan sabaagi beato ontok Mikat 1990 om lohowon disio i Pier sabaagi "Tulun Walu Sabda Kounsikahan" (Man of the Eight Beatitudes).[2] Pinoindalan o kanonisasi disio ontok 7 Manom 2025 maya di Pope Leo XIV.[6][7]

Nosusu i Pier Giorgio Frassati ontok 6 Ngiop 1901 – Sabtu Suci – tapa nopo disio nga i Alfredo Frassati (28 Manom 1868 – 21 Mikat 1961; songulun agnostik om sanganu do abal liberal La Stampa) om tama disio i Adélaïde Ametis (17 Mansak 1877 – 18 Mahas 1949) songulun momolukis.[8] Tobpinai nopo disio nga songulun taka kingaran do i Luciana Frassati Gawronska (18 Magus 1902 – 7 Gumas 2007).[2] Aparagat nogi o tapa dau id suang pulitik kabansaan om nokoumbal momuru id suang Senat Itali pogulu nosiliu duta Itali kumaa pogun Jerman. Miniongoi o molohing disio ontok 5 Manom 1898. Tama dau, songulun seniman koumbal popokito karya id iso abaabayan hilo Venice id nombo piipiro asil karya dau binoli di Raja Victor Emmanuel III. Taki om todu nopo dau ponong id tapa nga i Pietro Frassati om Giuseppina Coda Canati.[5]

Kecenderungan nopo di Pier montok monguhup tulun suai nga okito no mantad di tanak poisio. Koumbal do insan, i tanak po isio do minongukab isio totobon om haro songulun tama miampai tanak dau i au kipinakai kasut mokianu titoluod. Koimaan nopo disio nga numaan dau iduo' kasut dau sondii om tinahak do tanak dii.[8] Ontok toun 1909, au siponguhup o tapa dau do songulun kusai i rinumikot id walai diolo tu magauk kusai dii. Miampai mihad-ihad, minomisunud i Pier do tama dau, om minonuhu o tama dau mogihum kawagu kusai dii om angatan muli montok onuan taakanont.[9] Pongokunan koiso nopo dau nga id gereja Corpus Christi ontok 20 Mahas 1910, om nokotorimo isio Komuni Koiso ontok 19 Mahas 1911; om nokotorimo Sakramen Pomogiratan id gereja paroki dau ontok 10 Mahas 1915.[2][5]

Pier nopo nga susumikul toomod id sikul, sundung do ointutunan isio do koombolutan gama kadarakasan om koulio' dau. Ontok toun 1913, norutum isio doid panaasan om sumusuhut pinaatod montok tumanud ponginabasan sondii id iso sikul i toinaon do Jesuit.

Kidedikasi i Pier kumaa kalaja-kalaja koimaan sosial i popiiso tulun ginumuan id suang sunduan piobpinayan sabaagi iso laang montok sumaap di au aadang. Sumaap isio kaajalan fasisme[2] om au monokodung rejim Benito Mussolini. Nokoumbal isio nagakom id Rom maso minampayat kapamga'an miampai Kongres Kukumalaja Katolik Omulok 1921 (1921 Young Catholic Workers Congress).[10] Nokohompit nogi isio miampai tinimungan susumikul om kerasulan Sambayang om Koimaan Katolik (naampayat disio ontok toun 1919) om manahak tarad kumaa guraan dii.[4]

Nosiliu nogi i Pier do puru miampai kaul montok Ordo Kotolu Santo Dominic ontok 28 Mikat 1922 montok mongomit poomitanan di Santo Dominic mantad Osma, miampai minaganu ngaean ugama "Girolamo" sabaagi kapamantangan kumaa Girolamo Savonarola. Insaru isio mimboros do: "Au kabagal o kotundunan; nuru haro ponginwoguan sosial tokou".[4] Minonguhup isio monurubung iso abal kingaran Momento i poingimpou do prinsip ensiklik Rerum novarum di Pope Leo XIII. Ontok toun 1918, minampayat isio Persidangan Santo Vincent de Paul om kogumuan nopo timpu disio nga montok monguhup tulun tosusa om nogi yolo i au songkuro osonong o nasip. Kopihondot nogi toun dii, minongimpuun isio ponginabasan id gana kejuruteraan montok sumiliu injiniol perlombongan, tu dimpoton nopo disio nga "momuru montok kristus miampai lobi osonong id pialatan injiniol ngaawi".[8] Kalapas naawi ponginabasan, manahak daa tapa dau do iso kurita toi ko' dana togumu. Pinili nopo disio nga dana dii mooi do aanu disio patahak kumaa tulun tosusa om okon ko gunoon montok tinan sondii. Koumbal nogi isio potounda iso toodopon montok songulun i kitoruol tuberkulosis, monumad tolu tulun tanak songulun balu sumakit om monguhup songulun tondu i nouyung mantad walai montok mogihum tionon. Solinaid ponginabasan, nagayat ginawo disio kumaa songulun sumandak gama kotulidan om kosonongon ginawo tondu dii nga au isio koumbal manganagat do miromut tu gumanggarau au pasagaon molohing dau. Mongunsub disio ahal diti do au monguridong piantakan, miagal di nookunan dau kumaa tadi dau.[9]

Pier nopo nga songulun mongingindakod nulu om atlet i poimponu sunduan om abaal do mingkaau. isio nogi nga puru do Club Alpino Italiano om koumbal tumakda nulu miagal do Grand Tournalin om Monte Viso.[5]

Pier mindakod nulu
Mindakod i Pier do Rocca Sella (1924)

Ontok 30 Mahas 1925, masaan do poinsakai padau (boating) miampai duo tulun tambalut dau id Bawang Po, mimpuun no i Pier do popokomi toruol di atarom id otot likud dau. Ontok 1 Madas, minuli isio id walai miampai orualan tulu di noindamaan om nogi lumasu. Ontok tadau dii nogi, minidu pogun o todu id ponong tama dau. Gama do koinsiribaon ginawo, mada isio do pinusou nopo tulun nga kumaa no dau, nga asaga nogi do mogihad o paganakan dau tu nokotongkiad o todu dau. Ontok 2 Madas, songulun dokutul i linohou minonuhu di Pier i masaan poinlii' do tumungag. Ka di Pier: "Au oku kotungag!"[9] Au alaid mantad dii, pinoilo do kitoruol isio poliomielitis, i minomoruhang kawagu koudiponon dau. Mokianu i pier do suntikan morfin moi do osonong isio koodop; nga tumanud do dokutul om tama disio, au apatong suntikan dii, om tinumomboyo i Pier.

Soira oindamaan no o toruol di Pier om oilaan no do oruhau no isio oiduan ginawo, minanahak isio pason kolimpupuson kumaa tadi dau.[8] Oindamaan kopio toruol disio ontok bobog ko- 3:00 kosuabon ontok on 4 Madas, om linohou songulun paado montok manahak do Last Rites (pengurapan tulun sumakit). Ontok bobog ko-4:00 sosodopon, id ambang kapatayon miampai poingkibit tama dau. Boros kolimpupuson nopo disio nga: "Alansan do koobus ku koduo-duo ku miampai pibabasan miampai dika".

Noiduan pogun i Pier ontok bobog ko-7:00 totuong ontok 4 Madas 1925 gama do polio.[9]

Aaga' nopo daa molohing disio nga rumikot o koombolutan diolo id pialatan tulun elit om lundu pulitik om nogi piipiro koombolutan di Pier doid abaabayan pamalabangan disio. Nga nokotigog ngaawi o tulun tu noponu o ralan do piipiro noribu tulun i mogihad ontok perarakan rata' disio. Pantangon kopio isio do tongoulun i koumbal dau nuhupan. Linobong isio id tana pamalabangan paganakan Frassari id Kalabangan Pollone.

Ontok toun 1981, pinoindaliu o tinan disio kumaa hilo Katedral Turin. Soira pinorisa, au nomomos o rata' dau.[8][5]

Beatifikasi

[simbanai | simbanai toud]
Kinoyonon pinamalabangan tinan disio id Katedral Turin

Mimpuun o tngoulun mosikin id Turin do popokomi petisyen kumaa uskup Agung Turin mooi do timpuunan o proses kanonisasi di Pier. Minimpuun o proses dii ontok 2 Madas 1932 miampai pomorisaan poimpuli kumaa koposion di Pier maya proses informatif om nopupusan ontok 23 Gumas 1935 kalapas nokoponimung mogikaakawo dokumen om kesaksian do saksi (i Kardinal Maurilio Fossati o minongintong do proses diti tu poinsuang do tonggungan disio sabaagi bishop). Tinimung nogi o ponuatan di Pier montok porisaon kawagu mooi do aiso kosunsung doktrin i haro mantad, tu korumbak ii do proses dii miampai atalang, om linidang do puru ngaawi teolog ii ontok 21 Momuhau 1938.[11]

Ontok di toun 1941, numaan di Pope Pius XII tingkadai oruhai o proses kanonisasi kalapas kiwaa monondos i osigo' do kowoowoyoon di Pier om mamadawa do mongoi isio hilo nulu miampai tinimungan mirolot i oimaya. Piipiro timpu kalapas dii, minongoi o tadi dau hilo Rom montok mitimbungak miampai upisor Vatikan okon ko montok mongoput proses kanonisasi nga mononduli kawagu ngaran tabang disido. Au otopot o totondos dii om pinohimagon do Vatikan montok mongoput kawagu proses dii.[5] Kopointutunan poinhimagon nopo do proses diti nga nokoindalan id siriba di Pope Paul VI ontok 12 Mahas 1978 om noonuan i Pier pamalahawan sabaagi Servant of God (Hamba Allah). Sumusuhut, pinoindalan o proses kerasulan om nopongo ontok toun 1981. Minapalabus o Congregation for the Causes of Saints (Kongregasi Montok Proses Kanonisasi Tulun Tobitua) do dekri kookunan ontok 12 Mahas 1987 kumaa proses nokopogulu om minonorimo Positio dossier mantad puru postulasi ontok toun dii. pinasaga do puru teolog o suang dii ontok 14 Madas 1987 om sinusuhut do puru Kongregasi Roma montok Kanonisasi Tulun Tobitua ontok 28 Manom 1987. Pinosiliu I Pier sabaagi venerable (I Tabantug) ontok 23 Gumas 1987 kalapas pinasaga di Pope John Paul II o dekri i popohimagon do nokoindalan di Pier o koposion Kristian i milo omitanan miampai kapansalan heroik.

Iso no kaantakan tosundu - koubasanan nopo nga kolingasan i au aanu potolinahason do pongusapan om sains - i nuru montok proses beatifikasi disio. Kaantakan nopo di numaan siasato' nga kolingasan di Domenico Sellan (1893 - c. 1968) ontok kolimpupuson toun 1933, i kitoruol tuberkulosis noindamaan ontok dii. Minongoi kakap disio o songulun paado ontok 28 Momuhau 1933 montok mogowit relik om gambal di pier montok mokianu syafaat dision. Nolingasan i Sellan mantad toruol dii om poimpasi lobi tolu dekad po miampai olidas.[5] Koponutupan sisasatan kaantakan tosundu di pakawasa do Kongregasi Montok Proses Kanonisasi Tulun Tobitua montok popohimagon proses dii maya dekri miampai tadauwulan 20 Mansak 1989 pogulu pinohimagon do tulun tabaal pongusapan ontok 26 Ngiop 1989. Puru teolog nga minopohi,agon nogi do kolingasan nopo dii nga iso kaantakan tosundu ontok 30 Mahas 1989 om ingkaa nogi o Kongregasi ontok 3 gumas 1989. Minanahak i Pope John Paul II do kasagaan muktamad montok kaantakan tosundu dii ontok 21 Momuhau 1989. Pinoindalan di John Paul II o abaabayan beatifikasi di Pier id dataran santo Petrus ontok 20 Mikat 1990.[12]

Kapamagatangan anumerta

[simbanai | simbanai toud]

Pier nopo nga songulun eponim om penaung montok Frassati Catholic Academy id Wauconda ii no iso sikul pintangaan osiriba i pinoturidong id Keuskupan Agung Chicago ontok toun 2010[13] om nogi penaung montok Frassati Catholic High School i noukaban ontok Magus 2013 id Houston. Ontok 3 Manom 2013, tinurisong o Blessed Pier Giorgio Frassati Catholic School id siriba do Toronto Catholic District School Board id Scarborough, Toronto hilo Canada.[14]

Pier Giorgio Frassati nopo nga penaung montok Bishop McGuinness High School id Oklahoma, om minanahak o sikul dii do gaa' "Blessed Pier Giorgio Frassati Award" kumaa susumikul i pinopokito buruanon (khidmat) di akawas kumaa tulun suai.[15]

Frassati Australia - i poinlongkod id Brisbane - mamantang di Pier Giorgio Frassati sabaagi penaung om omitanan montok komulakan kusai. Manapanai o Frassati Australia diolo id suang kotumbayaan Katolik om mongunsub diolo rumuba di Kristus miampai poindalan koposion Katolik i autentik mayapiobpinayan om nogi abaabayan kotundunan. Dinondo nopo, kiwaa lobi kuang tolu Frassati Houses id Brisbane om kiikiro hopod om duo kusai pongion doid walai dii.[16]

Minapaanjul o Christendom College id Front Royal, Virginia, iso kolej inus liberal Katolik Roma do Pialaan Ragbi Naalap Frassati monikid toun mantad 2016.[17]

Ontok 22 Gomot 2019, minopoimagon o Komontirian Katolik Universiti Auburn do Blessed Pier Giorgio Frassati Chapel id Auburn, Alabama miampai Uskup Agung Rodi mantad Mobile. Pakawasa o kapel diti do susumikul universiti Auburn sumambayang hilo poingompus 24 jam sangadau om papaharo nogi misa ontok sodop Tadtaru poingompus toun akademik. Poopi nogi o kapel diti do iso relik di Blessed Frassati.[18]

Ontok 10 Momuhau 2021, minopoimagon o Pontifical and Royal University of Santo Tomas do Bangunan Santo Pier Giorgio Frassati i baino nopo nga kiwaa program sikul pintangaan takawas universiti dii.[19]

Pengiktirafan kepausan

[simbanai | simbanai toud]

ontok toun 1989, kuminakap i John Paul II do lobong disio om minanahak kapamantangan miampai momolohou disio sabaagi "Man of the Eight Beatitudes" (Kusai Walu Sabda Kaandasan). Momolohou i Pope Benedict XVI do komulakan ngaawi ontok 2010 montok mongomit poomitanan di Pier ii no "... momurimon do kosudong kopio patahak tinan kumaa Kinorohingan ... monimbar pamalahawan Dau id suang kootuson-kootuson impohon poingompus koposion sosongulun.[9]

Minanahak i Pope Francis do kapamantangan kumaa rata' di Pier ontok Milau 2015 ontok di kuminakap hilo Turin.[20]

Pinoundaliu o tinan di Pier mantad kinoyonon pinamalabangan disio id Turin do induo montok Tadau Komulakan Sompomogunan, kumaa hilo Sydney ontok toun 2008 om hilo Kraków ontok toun 2016.

Kanonisasi

[simbanai | simbanai toud]

Ontok 27 Ngiop 2024, minanahak kopoilaan i Kardinal Marcello Semeraro, prefek do Dicastery for the Causes of Saints, ontok Pitimungan Kabansaan ko-18 Italian Catholic Action do noonuan no kasagaan o proses kanonisasi di Pier. Nuludan nopo tadauwulan kanonisasi disio nga ontok toun 2025, ii no Toun Jubli.[21] Ontok 20 Milau 2024, kiwaa kopoilaan do maan kanonisasi I Pier maso Jubli Komulakan id pialatan 28 Madas gisom 3 Magus, miampai abaabayan kanonisasi nopo nga pinatatap ontok tadau Tiwang, 3 Magus.[22] Sundung do ingkaa, pinoindalan o abaabayan kanonisasi dii ontok 7 Manom 2025 id siriba di Pope Leo XIV, i minopoindalan kanonisasi disio om nogi i Carlo Acutis.[23]

Intangai nogi

[simbanai | simbanai toud]
  1. "Pier Giorgio Frassati, non-clerical layman". Vatican Insider. 19 May 2015. Linoyog ontok 20 May 2015.
  2. 2.0 2.1 2.2 2.3 2.4 "Blessed Pier Giorgio Frassati". Saints SQPN. 1 January 2017. Linoyog ontok 27 June 2017. Ralat maganu:Tag <ref> tidak sah, nama "SQPN" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza
  3. "Brief Biography of Bl. Pier Giorgio Frassati". frassatiusa.org. Linoyog ontok 2024-10-01.
  4. 4.0 4.1 4.2 Luciana Frassati (2000). A Man of the Beatitudes: Pier Giorgio Frassati. Ignatius Press. ISBN 978-0-89870-861-5.
  5. 5.0 5.1 5.2 5.3 5.4 5.5 5.6 "A Saint on Skis". Frassati USA. Linoyog ontok 27 June 2017.
  6. Palmucci, Agnese (2024-04-27). "Frassati sarà fatto santo nell'anno del Giubileo". Azione Cattolica Italiana (id boros Itali). Linoyog ontok 2024-04-27.
  7. Mares, Courtney (November 20, 2024). "Pope Francis announces 2025 canonizations for Carlo Acutis, Pier Giorgio Frassati". Catholic News Agency. Linoyog ontok November 20, 2024.
  8. 8.0 8.1 8.2 8.3 8.4 "Pier Giorgio Frassati – Vincentian Encyclopedia". Linoyog ontok 29 December 2014.
  9. 9.0 9.1 9.2 9.3 9.4 "Spiritual Newsletter". Abbey of Saint-Joseph de Clairval. 15 January 1998. Linoyog ontok 27 June 2017.
  10. "Saint of the Day: Pier Giorgio Frassati", The Dialog, Catholic News Service, July 4, 2017
  11. Index ac status causarum beatificationis servorum dei et canonizationis beatorum (id boros Latin). Typis polyglottis vaticanis. January 1953. p. 190.
  12. Canonizations, pbs.org. Accessed 9 September 2025.
  13. "Frassati Catholic Academy > Home". Linoyog ontok 29 December 2014.
  14. "Toronto Catholic District School Board". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 29 December 2014. Linoyog ontok 29 December 2014.
  15. "Bishop McGuinness Catholic High School: Christian Service". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 29 December 2014. Linoyog ontok 29 December 2014.
  16. "FRASSATI AUSTRALIA". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 19 December 2014. Linoyog ontok 29 December 2014.
  17. "Christendom College". 10 March 2017. Linoyog ontok 14 November 2017.
  18. "Chapels and Churches".
  19. Malgapu, Hans (2022-02-23). "UST formally inaugurates Frassati Building; drainage system, link bridge also blessed". University of Santo Tomas (id boros Inggeris AS). Linoyog ontok 2024-08-27.
  20. "Pastoral Visit of His Holiness Pope Francis to Turin" (Press release). Dicastery for Communication. Linoyog ontok 8 September 2025.
  21. Palmucci, Agnese (2024-04-27). "Frassati sarà fatto santo nell'anno del Giubileo". Azione Cattolica Italiana (id boros Itali). Linoyog ontok 2024-04-27.
  22. Mares, Courtney (November 20, 2024). "Pope Francis announces 2025 canonizations for Carlo Acutis, Pier Giorgio Frassati". Catholic News Agency. Linoyog ontok November 20, 2024.
  23. "Pope Leo XIV declares teen computer whiz Carlo Acutis the first millennial saint". AP News (id boros Inggilis). 2025-09-07. Linoyog ontok 2025-09-07.

Noputan labus

[simbanai | simbanai toud]