Pergi ke kandungan

Quinta de Bolívar

Coordinates: 4°36′07″N 74°04′19″W / 4.602°N 74.072°W / 4.602; -74.072
Mantad Wikipedia

4°36′07″N 74°04′19″W / 4.602°N 74.072°W / 4.602; -74.072

Quinta de Bolivar.
Taman id Quinta de Bolivar.

Quinta de Bolivar nopo nga iso walai kolonial id Bogota, Colombia, i kifungsi sabaagi tionon di Simon Bolivar id longkod pogun kalapas do sangod kagabasan. Baino, gunoon o kinoyonon diti sabaagi muzium khusus montok kopison om timpu di Bolivar.[1]

Sajara walai diti nopo nga nokotimpuun id koompokon do abad ko-17 soira pinojual o tana diti di pendeta Monserrate kumaa di Jose Antonio Portocarreño, songulun saudagar Sepanyol, i minomonsoi do iso walai do hiri.[2] Kalapas kinapatayon disio, sakag disio nopo nga au nakaanu pinapakakal do harta dii om nokorutum kopio maamaso timpu karajaan i wagu nakagabas minomoli om tinahak kumaa di Bolivar sabaagi tanda mongounsikou montok tonggungan disio maamaso sangod kagabasan. Winonsoi kawagu o walai dii montok kogunoon dau, om id pialatan do toun 1820 gisom 1830, mion i Bolivar do hiri montok timpu di toniba maamaso tumombului isio id Bogota.[3]

Kalapas do sinumonsog minogidu i Bolivar mantad do longkod kakadayan, pinatahak disio o walai dii kumaa tambalut disio, i Jose Ignacio Paris. Kalapas dii, sanganu do walai dii nopo nga impiiro nopogisolianan om solinaid do abad ko-19, noguno montok mogikaakawo tudu: sabaagi walai pongusapan, kilang bir, kilang kulit om sikul tongoondu.[4] Antakan di toun 1919, soira insan po kawagu nokojual o hartanag diti, pinotimpuun do Koisaan Kisajara Colombia om Koisaan Hiasan Bogota o kimpin monimung do dana kabansaan montok momoli walai dii. Kalapas noboli sabaagi monumen pogun, nokosiliu iti sabaagi do muzium miampai artifak mantad timpu kinagabasan, kohompit no kakamot di Simon Bolivar. Noguno nogi o kinoyonon diti montok ababayan diplomatik om koubasanan. Piipiro projek ponondulian toponsol nogi nga pinoindalan id koduo-duo walai om taman, om piipiro karaja infrastruktur nogi nga nokoindalan montok popisudong do kakamot dii miampai do fungsi maamaso.[5]

Antakan di 17 Milatok 1974, id suang do tindakan simbolik, i Álvaro Fayad, pongimpohon do koguraan gerila M-19 minanakau do gayang Bolivar om pinopoili do nuut i kituni do, "Bolivar, nokotonduli o gayang nu id gana pisangadan." Antakan di 31 Milatok 1991, Antonio Navarro, songulun momuruan M-19, nopo nga pinopoguli do gayang dii kalapas hopod om turu toun do napanakau sabaagi soboogian do pirundingan kataranangan tinimungan dii miampai do karajaan.[6][7]

  1. "The Mission". Casa Museo Quinta de Bolívar. Ministerio de Cultura. Pinoopi mantad sand̠ad ontok April 8, 2012. Linoyog ontok January 8, 2012.
  2. "The Place". Casa Museo Quinta de Bolívar (id boros Sepanyol). Ministerio de Cultura. Pinoopi mantad sand̠ad ontok April 8, 2012. Linoyog ontok January 8, 2012.
  3. "Bolívar in La Quinta". Casa Museo Quinta de Bolívar (id boros Sepanyol). Ministerio de Cultura. Pinoopi mantad sand̠ad ontok April 8, 2012. Linoyog ontok January 8, 2012.
  4. "The Republic". Casa Museo Quinta de Bolívar (id boros Sepanyol). Ministerio de Cultura. Pinoopi mantad sand̠ad ontok April 8, 2012. Linoyog ontok January 8, 2012.
  5. "From XX Century until Now: Museum Constitution and Development". Casa Museo Quinta de Bolívar (id boros Sepanyol). Ministerio de Cultura. Pinoopi mantad sand̠ad ontok April 8, 2012. Linoyog ontok January 8, 2012.
  6. Francisco Carreño, Manuel. "Crónica de un robo a manera de vaina" (id boros Sepanyol). Ministerio de Cultura. Pinoopi mantad sand̠ad ontok January 12, 2015. Linoyog ontok July 31, 2013.
  7. "The Terrorism Diary for December and January" (PDF). Terrorism Review: 15. November 1996. Pinoopi mantad sand̠ad (PDF) ontok January 23, 2017. Linoyog ontok 27 September 2017.