Pergi ke kandungan

Rasuk kebaya

Mantad Wikipedia
Rasuk kebaya
Wanita Melayu berpakaian tradisi baju Kebaya pada tahun 1930
TypePakaian Tradisional
Place of origin Malaysia
ManufacturerMelayu
Kebaya
Kebaya
CountryBrunei, Indonesia, Malaysia, Singapura dan Thailand
DomainsPenenun tradisional
Reference02090
RegionAsia Pasifik
Inscription history
Inscription2024 (ke-19 session)
ListRepresentative List

Rasuk Kebaya (Jawi: باجو کباي) nopo nga rasuk tradisional i pinakai do tongoondu id Asia Tenggara, kosuul id pogun Brunei,[1] Indonesia,[2] Malaysia,[3] Singapura[4] om Selatan Thailand.[5] Kebaya nogi pinopokito id selatan filipina Filipina om Kemboja.[6][7] Kebaya winonsoi mantad gonob kasa i padakatan miampai sarung, batik, toi ko' rasuk tradisional suai miagal do songket om motif warna-warni.

Etimologi

[simbanai | simbanai toud]

Guasan kebaya okon ii mantad Asia Tenggara. Boros diti naanu mantad bahasa Portugis cabaya i kikomoyon tunik toi ko' jubah labus.[8] Iti nopo kebaya akantung suang id suang Boros Melayu da'amot timpu penjajahan Portugis hilo id Melaka (1511–1641). Orang Portugis nopo minongolos guasan diti mantad Bahasa Arab, qaba' (قَبَاء) i intodonon mantad bahasa Parsi qaba (قبا‎) kikomoyon ‘jubah nabantug’.[9] Catatan osopung kokomoi guason diti noimbulai ontok toun 1553 soira João de Barros mongintalang iti sabaagi rasuk tulun Islam.[10] Ginumuan guason diti nogi kaampai kabaya, cabie, cabaia, cabaye, caba om kabaai. Lalaid, boros kebaya sumiliu istilah di popular montok kinomi kumaa tunik toi ko' jubah labus id pointongkop sompomogunan diti.

Ponokasangai osopung songulun tondu mantad Melaka do mamakai rasuk kebaya ontok tpun 1767. Linukiaan diti naanu mantad 𝑇ℎ𝑒 𝑃𝑜𝑟𝑡𝑟𝑎𝑖𝑡𝑠 𝑜𝑓 𝑂𝑓𝑓𝑒𝑟𝑖𝑛𝑔𝑠 𝑡𝑜 𝑡ℎ𝑒 𝐼𝑚𝑝𝑒𝑟𝑖𝑎𝑙 𝑄𝑖𝑛𝑔 (Huángqīng Zhígòngtú 皇清職貢圖)
Iso ilustrasi koruhang Melayu mantad "Reise nach Batavia", iso diari kapamanahan kigambar mantad monoogunan do pomogunan mantad Alsace, Georg Franz Müller, do popokito palayaran dau moi Afrika Selatan om Betawi om nogi kinoyonon dau hilo (1669–1682) soira momuru miampai Syarikat Hindia Timur Belanda. Ahal di minog piantangai nopo nga koonduan Melayu dii mamakai rasuk tanaru, rasuk di sumiliu sabaagi impohon kumaa koburuon Kebaya Moden.

Kawo kebaya i bobos otuo nopo nga rasuk tradisional Melayu i nointutunan sabaagi rasuk anaru. Kebaya moden i popular, miagal kebaya Nyonya i kikowoyoon pomutulan lobi oniba om girot, kikotumbayaan kumingkiap mantad anaru rasuk, mibagal rasuk i gumamut umbi id koubasanan Melayu om Peranakan. [11] Guason rasuk anaru kikomoyon 'blus anaru' id boros Melayu, kinomi kumaa rasuk pompod totud i miagal miampai rasuk do kukuungan nga haro lalambangan id dumbangan i simat miampai kerongsang (mantad boros Kristang Melaka korasan di kikomoyon 'ginawo', mantad boros Portugis coração miampai komoyon di mibagal),[12] toi ko' momoguno bros. Ii nogi dii nga ointutunan sabaagi rasuk laas om di gulu, gunoon mibagal do poinhali do koonduan Melayu om Peranakan id suang mogisuusuai kowoyo-woyoon. [13] Lalaid, soira guason kebaya poinhali gunaon, rasuk anaru om rasuk laas tradisional Melayu babaino lobi ointutunan aabaagi kebaya anaru toi ko' kebaya labuh.

Sukuon osopung kokomoi rasuk anaru norikud ontok toun 1701 id komoiboroa Inggeris-Melayu mantad Thomas Bowrey, di popokito sabaagi frock (iso kawo rasuk labus anaru miagal do kot).[14][15] Koubasanan mamakai rasuk labus kiputulan miagal do kot okon do ahal wagu id Semenanjung Tanah Melayu. Ontok toun 1520-an, Duarte Barbasa nokoposurat do kusai kiharo-haro Melaka mamakai rasuk oniba pompod po'o. [16] Kawo rasuk don kusai diti ointutunan sabaagi rasuk sikap, om kakal po haro gisom baino sabaagi sobohogian mantad busana rasuk Melayu di lobi osukup.[17]

Rumikot kolimpupuson kootusan ko-18, poginabasan do rasuk anaru notongkop kumaa Batavia id Jawa. Sydney Parkinson, di moi tombului Batavia, minonurat id A Journal of a Voyage to the South Seas (1773) do tongondu obibas ointutunan sabaagi Noonga Cabaia tu' yolo di mamakai rasuk tanaru kirinda tusak do gapas (banjan) di nokosondot i gisom doid gontod.[18]

𝑇ℎ𝑒 𝑃𝑜𝑟𝑡𝑟𝑎𝑖𝑡𝑠 𝑜𝑓 𝑂𝑓𝑓𝑒𝑟𝑖𝑛𝑔𝑠 𝑡𝑜 𝑡ℎ𝑒 𝐼𝑚𝑝𝑒𝑟𝑖𝑎𝑙 𝑄𝑖𝑛𝑔 (Huángqīng Zhígòngtú 皇清職貢圖) di nopongo ontok toun 1769, popokito ponokasangai osopung songulun tondu mantad Melaka di mamakai rasuk anaru kawo oniba, miampai oinonod: "rasuk yolo oniba, (nga pakaion i diolo) gonob anaru, di tinombir miampai bagal aalus".[19] Sukuon kumaa kebaya sabaagi rasuk poimbida tinaru Melayu imbulai id suang mogisuusuai catatan Eropah ontok kohotusan ko-19. Ontok toun 1828, John Crawfurd popokito kebaya sabaagi fesyen tulun Melayu id Melaka.[20] Kebaya sabaagi rasuk Melayu nogi roitan id Viaje Alrededor del Mundo (1855),[21] Notes on the Malays of Penang and Province Wellesley (1857),[22] Perak and the Malays (1878),[23] om The Golden Chersonese and the Way Thither (1883).[24]

Ontok toun 1920-an, fesyen kebaya insan po kaagu monimbaba do kinowoliho' soira tinaru Peranakan Cina tumimpuun orohian kebaya oniba di ogirot id tinan, winonsoi mantad gonob voile kilangkit om pinakai miampai camisole gapas. Pisudongo miampai gonob sarung di serba guno, kowoyo-woyoon rasuk diti ointutunan sabaagi rasuk Nyonya om osikap sumiliu busana tikid tadau di notorimo tulun poinggonop. [25] Ontok toun 1950-an, poginabasan kebaya nokoimbulai sabaagi iso trend, lolobi id Tanah Melayu, pointanud miampai kinowoliho' koubasanan di nakarahung mantad koimbulayan industri filem Melayu om majalah fesyen.[26] Ontok tadau diti, kebaya tumimpuun notorimo sabaagi lambang koonduan om lininu'ud, om kowoyo-woyoon dau di olumis di kohiok pongimurian id pointongkop Asia Tenggara. Trend diti kumingkiap ontok toun 1960-an soira Malaysia Airlines popointutun kebaya sabaagi rasuk a'agal pramugari diolo, om popoingkakal koingkakat-kakato' dau id pomogunan fesyen om identiti koubasanan.[27]

Koporojistoran doid UNESCO

[simbanai | simbanai toud]

Ontok toun 2022, Malaysia manganu inisiatif om momolohou pogun suai di miilang tinungkus kebaya montok mogiampot popoingkakat rasuk dii montok ko'okunanWarisan Budaya Tidak Ketara UNESCO. Brunei, Singapura om Thailand kaakun do kookunan kosokodungan diti.[28] Mulong pia do ingkaa, taba dii nakaanu katangkabaan oginggo mantad kotinaruan om pomolinta Indonesia di mambanta do kebaya nopo nga kuasa do tontok eksklusif Indonesia.[29] Pomolinta Indonesia mamawara ontok November 2022 do diolo tatap kaakun kebaya maya ko'okunan mintootoiso. [30] Nga, ontok Februari 2023, agagau rasuk tradisional dii pasanarayon aiso ka'ampaian diolo, om nogi sabab kokurian kointalangan montok monokodung koponugatan sondii, pomolinta Indonesia momonsoi turug-U om monokodung miampai ko'okunan oinsanan.[31][32] Kebaya pasanarayon do poimbida' sabaagi sobohogian mantad Warisan Budaya Tidak Ketara Kemanusiaan UNESCO ontok Disember 2024.[33]

Lihat Jenis-jenis Kebaya di Malaysia

  1. Muzium Brunei (1995). "Costume and Textiles of Brunei: History and Evolution" (id boros Inggilis). {{cite journal}}: Cite journal requires |journal= (help)
  2. "Kebaya: Identitas Nasional Indonesia". Research Center for Society and Culture, Indonesian Institute of Science (LIPI) (id boros Indonesia). 3 November 2020. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 12 February 2021.
  3. Haziyah. "Evolusi dan Topologi Pakaian Wanita Melayu di Semenanjung Malaysia" (id boros Malayu). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 13 February 2021. {{cite journal}}: Cite journal requires |journal= (help)
  4. Koh, Jaime (2009). Culture and Customs of Singapore and Malaysia Cultures and Customs of the World (id boros Inggilis). ABC-CLIO. ISBN 9780313351167.
  5. "CHINESE HERITAGE ON THE WEST COAST OF SOUTHERN THAILAND: A HOLISTIC APPROACH TO IDENTIFICATION AND CONSERVATION" (PDF). Graduate School, Silpakorn University. 2018. Linoyog ontok 29 November 2022.
  6. "Tanailee". 19 July 2015.
  7. Bhar, Supriya (1980). "SANDAKAN: Gun Running Village to Timber Centre, 1879-1979". Journal of the Malaysian Branch of the Royal Asiatic Society. 1 (237): 120–149. JSTOR 41493567.
  8. Peter Lee (2014). 𝑆𝑎𝑟𝑜𝑛𝑔 𝐾𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎: 𝑃𝑒𝑟𝑎𝑛𝑎𝑘𝑎𝑛 𝐹𝑎𝑠ℎ𝑖𝑜𝑛 𝑖𝑛 𝑎𝑛 𝐼𝑛𝑡𝑒𝑟𝑐𝑜𝑛𝑛𝑒𝑐𝑡𝑒𝑑 𝑊𝑜𝑟𝑙𝑑, 1500-1950. Singapore: Asian Civilisation Museum. ISBN 9789810901462. m/s 26
  9. Peter Lee (2014). 𝑆𝑎𝑟𝑜𝑛𝑔 𝐾𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎: 𝑃𝑒𝑟𝑎𝑛𝑎𝑘𝑎𝑛 𝐹𝑎𝑠ℎ𝑖𝑜𝑛 𝑖𝑛 𝑎𝑛 𝐼𝑛𝑡𝑒𝑟𝑐𝑜𝑛𝑛𝑒𝑐𝑡𝑒𝑑 𝑊𝑜𝑟𝑙𝑑, 1500-1950. Singapore: Asian Civilisation Museum. ISBN 9789810901462. m/s 25
  10. Sebastian Rodalfo Dalgado (1988). 𝑃𝑜𝑟𝑡𝑢𝑔𝑢𝑒𝑠𝑒 𝑉𝑜𝑐𝑎𝑏𝑙𝑒𝑠 𝑖𝑛 𝐴𝑠𝑖𝑎𝑡𝑖𝑐 𝐿𝑎𝑛𝑔𝑢𝑎𝑔𝑒𝑠: 𝐹𝑟𝑜𝑚 𝑡ℎ𝑒 𝑃𝑜𝑟𝑡𝑢𝑔𝑢𝑒𝑠𝑒 𝑂𝑟𝑖𝑔𝑖𝑛𝑎𝑙 𝑜𝑓 𝑀𝑜𝑛𝑠𝑖𝑔𝑛𝑜𝑟 𝑆𝑒𝑏𝑎𝑠𝑡𝑖𝑎̃𝑜 𝑅𝑜𝑑𝑜𝑙𝑓𝑜 𝐷𝑎𝑙𝑔𝑎𝑑𝑜. 𝐼𝑛𝑑𝑖𝑎: 𝐴𝑠𝑖𝑎𝑛 𝐸𝑑𝑢𝑐𝑎𝑡𝑖𝑜𝑛𝑎𝑙 𝑆𝑒𝑟𝑣𝑖𝑐𝑒𝑠. m/s 60
  11. Kiat Neo Ong (2011). 𝑁𝑦𝑜𝑛𝑦𝑎 𝑘𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎: 𝐼𝑛𝑡𝑟𝑖𝑐𝑎𝑐𝑖𝑒𝑠 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝑃𝑒𝑟𝑎𝑛𝑎𝑘𝑎𝑛 ℎ𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒. Transnational Press London. ISBN 9781910781975. m/s 16
  12. Peter Lee (2014). 𝑆𝑎𝑟𝑜𝑛𝑔 𝐾𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎: 𝑃𝑒𝑟𝑎𝑛𝑎𝑘𝑎𝑛 𝐹𝑎𝑠ℎ𝑖𝑜𝑛 𝑖𝑛 𝑎𝑛 𝐼𝑛𝑡𝑒𝑟𝑐𝑜𝑛𝑛𝑒𝑐𝑡𝑒𝑑 𝑊𝑜𝑟𝑙𝑑, 1500-1950. Singapore: Asian Civilisation Museum. ISBN 9789810901462. m/s 209
  13. Siti Zainon Ismail (2006). 𝑃𝑎𝑘𝑎𝑖𝑎𝑛 𝑐𝑎𝑟𝑎 𝑀𝑒𝑙𝑎𝑦𝑢. Penerbit Universiti Kebangsaan Malaysia. ISBN 9789679427404. m/s 190
  14. Thomas Bowrey (1701), 𝐴 𝑑𝑖𝑐𝑡𝑖𝑜𝑛𝑎𝑟𝑦 𝐸𝑛𝑔𝑙𝑖𝑠ℎ 𝑎𝑛𝑑 𝑀𝑎𝑙𝑎𝑦𝑜, 𝑀𝑎𝑙𝑎𝑦𝑜 𝑎𝑛𝑑 𝐸𝑛𝑔𝑙𝑖𝑠ℎ. 𝑇𝑜 𝑤ℎ𝑖𝑐ℎ 𝑖𝑠 𝑎𝑑𝑑𝑒𝑑 𝑠𝑜𝑚𝑒 𝑠ℎ𝑜𝑟𝑡 𝑔𝑟𝑎𝑚𝑚𝑎𝑟 𝑟𝑢𝑙𝑒𝑠 ... 𝑇𝑜𝑔𝑒𝑡ℎ𝑒𝑟 𝑤𝑖𝑡ℎ 𝑎 𝑡𝑎𝑏𝑙𝑒 𝑜𝑓 𝑡𝑖𝑚𝑒, m/s 107
  15. Merriam Webster (2024), 'Frock Definition & Meaning', https://www.merriam-webster.com/dictionary/frock
  16. Mansel Longworth Dames (1921). 𝑇ℎ𝑒 𝐵𝑜𝑜𝑘 𝑜𝑓 𝐷𝑢𝑎𝑟𝑡𝑒 𝐵𝑎𝑟𝑏𝑜𝑠𝑎. 𝑉𝑜𝑙. 𝐼𝐼: 𝑎𝑛 𝑎𝑐𝑐𝑜𝑢𝑛𝑡 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝐶𝑜𝑢𝑛𝑡𝑟𝑖𝑒𝑠 𝐵𝑜𝑟𝑑𝑒𝑟𝑖𝑛𝑔 𝑜𝑛 𝑡ℎ𝑒 𝐼𝑛𝑑𝑖𝑎𝑛 𝑂𝑐𝑒𝑎𝑛 𝑎𝑛𝑑 𝑇ℎ𝑒𝑖𝑟 𝐼𝑛ℎ𝑎𝑏𝑖𝑡𝑎𝑛𝑡𝑠: 𝐼𝑛𝑐𝑙𝑢𝑑𝑖𝑛𝑔 𝑡ℎ𝑒 𝐶𝑜𝑎𝑠𝑡𝑠 𝑜𝑓 𝑀𝑎𝑙𝑎𝑏𝑎𝑟, 𝐸𝑎𝑠𝑡𝑒𝑟𝑛 𝐼𝑛𝑑𝑖𝑎, 𝐹𝑢𝑟𝑡ℎ𝑒𝑟 𝐼𝑛𝑑𝑖𝑎, 𝐶ℎ𝑖𝑛𝑎 𝑎𝑛𝑑 𝑡ℎ𝑒 𝐼𝑛𝑑𝑖𝑎𝑛 𝐴𝑟𝑐ℎ𝑖𝑝𝑒𝑙𝑎𝑔𝑜, m/s 176
  17. Siti Zainon Ismail (2006). 𝑃𝑎𝑘𝑎𝑖𝑎𝑛 𝑐𝑎𝑟𝑎 𝑀𝑒𝑙𝑎𝑦𝑢. Penerbit Universiti Kebangsaan Malaysia. ISBN 9789679427404. m/s 76
  18. Sydney Parkinson (1773). 𝐴 𝐽𝑜𝑢𝑟𝑛𝑎𝑙 𝑜𝑓 𝑎 𝑉𝑜𝑦𝑎𝑔𝑒 𝑡𝑜 𝑡ℎ𝑒 𝑆𝑜𝑢𝑡ℎ 𝑆𝑒𝑎𝑠, 𝑖𝑛 𝐻𝑖𝑠 𝑀𝑎𝑗𝑒𝑠𝑡𝑦'𝑠 𝑆ℎ𝑖𝑝, 𝑡ℎ𝑒 𝐸𝑛𝑑𝑒𝑎𝑣𝑜𝑢𝑟: 𝐹𝑎𝑖𝑡ℎ𝑓𝑢𝑙𝑙𝑦 𝑇𝑟𝑎𝑛𝑠𝑐𝑟𝑖𝑏𝑒𝑑 𝑓𝑟𝑜𝑚 𝑡ℎ𝑒 𝑃𝑎𝑝𝑒𝑟𝑠 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝐿𝑎𝑡𝑒 𝑆𝑦𝑑𝑛𝑒𝑦 𝑃𝑎𝑟𝑘𝑖𝑛𝑠𝑜𝑛, 𝐷𝑟𝑎𝑢𝑔ℎ𝑡𝑠𝑚𝑎𝑛 𝑡𝑜 𝐽𝑜𝑠𝑒𝑝ℎ 𝐵𝑎𝑛𝑘𝑠, 𝐸𝑠𝑞., 𝑜𝑛 𝐻𝑖𝑠 𝐿𝑎𝑡𝑒 𝐸𝑥𝑝𝑒𝑑𝑖𝑡𝑖𝑜𝑛 𝑤𝑖𝑡ℎ 𝐷𝑟. 𝑆𝑜𝑙𝑎𝑛𝑑𝑒𝑟, 𝑅𝑜𝑢𝑛𝑑 𝑡ℎ𝑒 𝑊𝑜𝑟𝑙𝑑 .... United Kingdom, m/s 179
  19. Xie Sui, (1769), 𝑃𝑜𝑟𝑡𝑟𝑎𝑖𝑡𝑠 𝑜𝑓 𝑃𝑒𝑟𝑖𝑜𝑑𝑖𝑐𝑎𝑙 𝑂𝑓𝑓𝑒𝑟𝑖𝑛𝑔 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝐼𝑚𝑝𝑒𝑟𝑖𝑎𝑙 𝑄𝑖𝑛𝑔, Wikimedia Commons, https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Huangqing_Zhigongtu#/media/File:Huang_Qing_Zhigong_Tu_-_043.jpg
  20. John Crawfurd (1828). 𝐽𝑜𝑢𝑟𝑛𝑎𝑙 𝑜𝑓 𝑎𝑛 𝐸𝑚𝑏𝑎𝑠𝑠𝑦 𝑓𝑟𝑜𝑚 𝑡ℎ𝑒 𝐺𝑜𝑣𝑒𝑟𝑛𝑜𝑟-𝐺𝑒𝑛𝑒𝑟𝑎𝑙 𝑜𝑓 𝐼𝑛𝑑𝑖𝑎 𝑡𝑜 𝑡ℎ𝑒 𝐶𝑜𝑢𝑟𝑡𝑠 𝑜𝑓 𝑆𝑖𝑎𝑚 𝑎𝑛𝑑 𝐶𝑜𝑐ℎ𝑖𝑛 𝐶ℎ𝑖𝑛𝑎: 𝐸𝑥ℎ𝑖𝑏𝑖𝑡𝑖𝑛𝑔 𝑎 𝑉𝑖𝑒𝑤 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝐴𝑐𝑡𝑢𝑎𝑙 𝑆𝑡𝑎𝑡𝑒 𝑜𝑓 𝑇ℎ𝑜𝑠𝑒 𝐾𝑖𝑛𝑔𝑑𝑜𝑚𝑠. United Kingdom: H. Colburn. m/s 35
  21. Jacques Arago (1855). 𝑉𝑖𝑎𝑗𝑒 𝑎𝑙𝑟𝑒𝑑𝑒𝑑𝑜𝑟 𝑑𝑒𝑙 𝑚𝑢𝑛𝑑𝑜: 𝑟𝑒𝑐𝑢𝑒𝑟𝑑𝑜𝑠 𝑑𝑒 𝑢𝑛 𝑐𝑖𝑒𝑔𝑜. France: Libr. de Garnier Hermanos. m/s 160
  22. J. D. Vaughan (1857). 𝑁𝑜𝑡𝑒𝑠 𝑜𝑛 𝑡ℎ𝑒 𝑀𝑎𝑙𝑎𝑦𝑠 𝑜𝑓 𝑃𝑒𝑛𝑎𝑛𝑔 𝑎𝑛𝑑 𝑃𝑟𝑜𝑣𝑖𝑛𝑐𝑒 𝑊𝑒𝑙𝑙𝑒𝑠𝑙𝑒𝑦. Journal of the Indian Archipelago and Eastern Asia, New Series 2(2): 115–168. m/s 149
  23. Frederick McNair. (1878). 𝑃𝑒𝑟𝑎𝑘 𝑎𝑛𝑑 𝑡ℎ𝑒 𝑀𝑎𝑙𝑎𝑦𝑠: "𝑆𝑎𝑟𝑜𝑛𝑔" 𝑎𝑛𝑑 "𝐾𝑟𝑖𝑠.".. United Kingdom: (n.p.). m/s 151
  24. Isabella Lucy Bird (1883). 𝑇ℎ𝑒 𝐺𝑜𝑙𝑑𝑒𝑛 𝐶ℎ𝑒𝑟𝑠𝑜𝑛𝑒𝑠𝑒 𝑎𝑛𝑑 𝑡ℎ𝑒 𝑊𝑎𝑦 𝑇ℎ𝑖𝑡ℎ𝑒𝑟. United Kingdom: G.P. Putnam's. m/s 139 & 149
  25. Kiat Neo Ong (2011). 𝑁𝑦𝑜𝑛𝑦𝑎 𝑘𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎: 𝐼𝑛𝑡𝑟𝑖𝑐𝑎𝑐𝑖𝑒𝑠 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝑃𝑒𝑟𝑎𝑛𝑎𝑘𝑎𝑛 ℎ𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒. Transnational Press London. ISBN 9781910781975. m/s 25
  26. Datin Seri Endon Mahmood (2004). 𝑇ℎ𝑒 𝑁𝑦𝑜𝑛𝑦𝑎 𝐾𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎: 𝐴 𝐶𝑒𝑛𝑡𝑢𝑟𝑦 𝑜𝑓 𝑆𝑡𝑟𝑎𝑖𝑡𝑠 𝐶ℎ𝑖𝑛𝑒𝑠𝑒 𝐶𝑜𝑠𝑡𝑢𝑚𝑒. Hong Kong: Periplus Editions (HK) Limited. ISBN 9780794602734. m/s 50
  27. Kiat Neo Ong (2011). 𝑁𝑦𝑜𝑛𝑦𝑎 𝑘𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎: 𝐼𝑛𝑡𝑟𝑖𝑐𝑎𝑐𝑖𝑒𝑠 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝑃𝑒𝑟𝑎𝑛𝑎𝑘𝑎𝑛 ℎ𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒. Transnational Press London. ISBN 9781910781975. m/s 43
  28. Rachel Chan, 𝑆𝑖𝑛𝑔𝑎𝑝𝑜𝑟𝑒 𝑎𝑚𝑜𝑛𝑔 4 𝑐𝑜𝑢𝑛𝑡𝑟𝑖𝑒𝑠 𝑡𝑜 𝑛𝑜𝑚𝑖𝑛𝑎𝑡𝑒 𝑡ℎ𝑒 𝑘𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎 𝑓𝑜𝑟 𝑈𝑁𝐸𝑆𝐶𝑂 𝐼𝑛𝑡𝑎𝑛𝑔𝑖𝑏𝑙𝑒 𝐶𝑢𝑙𝑡𝑢𝑟𝑎𝑙 𝐻𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒 𝑙𝑖𝑠𝑡, Channel News Asia, 23 Nov 2022. https://www.channelnewsasia.com/singapore/brunei-thailand-malaysia-kebaya-unesco-intangible-cultural-heritage-list-3095281
  29. Fikri Harish, Yvette Tanamal, 𝐼𝑛𝑑𝑜𝑛𝑒𝑠𝑖𝑎 𝑛𝑜𝑡 𝑖𝑛𝑣𝑜𝑙𝑣𝑒𝑑 𝑖𝑛 𝑗𝑜𝑖𝑛𝑡 𝑏𝑖𝑑 𝑡𝑜 𝑔𝑟𝑎𝑛𝑡 𝑘𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎 𝑈𝑛𝑒𝑠𝑐𝑜 ℎ𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒 𝑠𝑡𝑎𝑡𝑢𝑠. The Jakarta Post, 27 Nov 2022. https://www.thejakartapost.com/indonesia/2022/11/27/indonesia-not-involved-in-joint-bid-to-grant-kebaya-unesco-heritage-status.html
  30. Kemenparekraf/Baparekraf RI, 𝑆𝑖𝑎𝑟𝑎𝑛 𝑃𝑒𝑟𝑠: 𝑀𝑒𝑛𝑝𝑎𝑟𝑒𝑘𝑟𝑎𝑓 𝐷𝑜𝑟𝑜𝑛𝑔 𝐾𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎 𝑆𝑒𝑏𝑎𝑔𝑎𝑖 𝑈𝑁𝐸𝑆𝐶𝑂 𝐼𝑛𝑡𝑎𝑛𝑔𝑖𝑏𝑙𝑒 𝐻𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒 𝐿𝑒𝑤𝑎𝑡 𝑃𝑟𝑜𝑠𝑒𝑑𝑢𝑟 𝑆𝑖𝑛𝑔𝑙𝑒 𝑁𝑜𝑚𝑖𝑛𝑎𝑡𝑖𝑜𝑛, Ministry of Tourism Indonesia, 28 Nov 2022. https://kemenparekraf.go.id/berita/siaran-pers-menparekraf-dorong-kebaya-sebagai-unesco-intangible-heritage-lewat-prosedur-single-nomination
  31. Corporate Communication Unit, 𝑀𝑢𝑙𝑡𝑖-𝑁𝑎𝑡𝑖𝑜𝑛𝑎𝑙 𝑁𝑜𝑚𝑖𝑛𝑎𝑡𝑖𝑜𝑛 𝑜𝑓 𝐾𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎 𝑡𝑜 𝑇ℎ𝑒 2023 𝑅𝑒𝑝𝑟𝑒𝑠𝑒𝑛𝑡𝑎𝑡𝑖𝑣𝑒 𝐿𝑖𝑠𝑡 𝑜𝑓 𝑡ℎ𝑒 𝐼𝑛𝑡𝑎𝑛𝑔𝑖𝑏𝑙𝑒 𝐶𝑢𝑙𝑡𝑢𝑟𝑎𝑙 𝐻𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒 𝑜𝑓 𝐻𝑢𝑚𝑎𝑛𝑖𝑡𝑦, Ministry of Tourism, Arts and Culture of Malaysia, 4 April 2023. https://www.motac.gov.my/en/media/release/multi-national-nomination-of-kebaya-to-the-2023-representative-list-of-the-intangible-cultural-heritage-of-humanity
  32. CNN Indonesia, 𝐼𝑛𝑑𝑜𝑛𝑒𝑠𝑖𝑎 𝐽𝑜𝑖𝑛 𝑁𝑜𝑚𝑖𝑛𝑎𝑡𝑖𝑜𝑛 𝐷𝑎𝑓𝑡𝑎𝑟𝑘𝑎𝑛 𝐾𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎 𝑘𝑒 𝑈𝑁𝐸𝑆𝐶𝑂. 14 Feb 2023. https://www.cnnindonesia.com/gaya-hidup/20230214153850-277-912944/indonesia-join-nomination-daftarkan-kebaya-ke-unesco
  33. ⁾ Ng Keng Gene, 𝑆𝑖𝑛𝑔𝑎𝑝𝑜𝑟𝑒 𝑎𝑛𝑑 4 𝑜𝑡ℎ𝑒𝑟 𝑛𝑎𝑡𝑖𝑜𝑛𝑠 𝑠𝑢𝑐𝑐𝑒𝑒𝑑 𝑖𝑛 𝑔𝑒𝑡𝑡𝑖𝑛𝑔 𝑡ℎ𝑒 𝑘𝑒𝑏𝑎𝑦𝑎 𝑜𝑛 𝑈𝑛𝑒𝑠𝑐𝑜 𝑖𝑛𝑡𝑎𝑛𝑔𝑖𝑏𝑙𝑒 𝑐𝑢𝑙𝑡𝑢𝑟𝑎𝑙 ℎ𝑒𝑟𝑖𝑡𝑎𝑔𝑒 𝑙𝑖𝑠𝑡, The Straits Times. 5 Dec 2024. https://www.straitstimes.com/singapore/spore-and-4-other-nations-succeed-in-getting-the-kebaya-on-unesco-intangible-cultural-heritage-list