Seoul
Seoul | |
---|---|
Motto(s): "Seoul, my soul"[1] | |
Anthem: none[2] | |
Coordinates: 37°33′36″N 126°59′24″E / 37.56000°N 126.99000°E | |
Country | Republic of Korea |
Area | Seoul Capital |
Founded by | Gen. Yi Sŏng-gye |
Districts | 25 districts |
Government | |
• Kawo | Mayor–council |
• Body | Seoul Metropolitan Government Seoul Metropolitan Council |
• Mayor | Oh Se-hoon (People Power) |
• National Assembly | 49 |
Area | |
• Special city | 605.21 km2 (233.67 sq mi) |
• Metro | 12,685 km2 (4,898 sq mi) |
Elevation | 38 m (125 ft) |
Highest elevation | 836.5 m (2,744.4 ft) |
Lowest kinawas | 0 m (0 ft) |
Population (2Q 2023)[5] | |
• Special city | 9,659,322 |
• Rank | 1st |
• Ketumpatan | 16,000/km2 (41,000/sq mi) |
• Metro | 26,037,000[4] |
• Metro density | 2,053/km2 (5,320/sq mi) |
• Demonym | Seoulite |
• Dialect | Gyeonggi |
Gross Regional Product (2020) | |
• Total | KR₩444.5 trillion US$355.6 billion |
Time zone | UTC+9 (Korean Standard Time) |
ISO 3166 code | KR-11 |
Bird | Korean magpie |
Color | Seoul Red[7] |
Flower | Forsythia |
Font | Seoul fonts (Seoul Hangang and Seoul Namsan)[8] |
Mascot | Haechi |
Tree | Ginkgo |
Website | seoul.go.kr |
Seoul | |
Hangul | |
---|---|
Revised Romanization | Seoul |
McCune–Reischauer | Sŏul |
Seoul Special City | |
Hangul | |
Hanja | |
Revised Romanization | Seoul Teukbyeolsi |
McCune–Reischauer | Sŏul T'ŭkpyŏlsi |
Seoul nopo nga ibu pogun om metropolis tagayo do Korea Selatan. Seoul nopo nga bandar raya ko-16 tagayo id pomogunan tumanud populasi id hombo mombontuk koiyonon Ibu Pogun Seoul miampai metropolis Incheon om wilayah Gyeonggi. Osomok no opintanga do mogiigiyon Korea Selatan poingiyon id Koiyonon Ibu Pogun Seoul ii minamadadi dii sabaagi longkod ekonomi, politik om koubasanan gulu id pogun dii.
Toponimi
[simbanai | simbanai toud]Tradisional, Seoul (서울) nopo nga ngaran am sandad id boros Korea (okon Sino-Korea) ii kirati "tama kakadayan". Hogot Seoul nopo nga notumbayaan do nintodonon mantad Seorabeol (서라벌; ii koumbal do namaan transliterasi kumaa aksara Hanja:徐羅伐). Ii poinsandad nopo nga sumuku do Gyeongju, tama kakadayan do Silla.[9][10]
Wiryeseong (위례성; 慰禮城), hongkod pomorintaan koporintaan Baekje, poingion id kinoiyonon Seoul moden di nondo. Seoul nogi nga ointutunan id mogisuusuai ngaran sajara suai miagal ko: Bukhansan-gun (북한산군; 北漢山郡, masaan do era Goguryeo), Namcheon (남천; 南川,[11] masaan do era Silla), Hanyang (한양; 漢陽, masaan do Timpu Pogun Koibutan om Kabataan), Namgyeong (남경; 南京, masaan do Goryeo era), om Hanseong (한성; 漢城, masaan do era Joseon). Hogot seoul nopo nga gunoon maya lisan montok sumuku do tama kakadayan timpuunon ohotusan ko-17.[12] Mantad di tama kakadayan Joseon ii ointutunan maya poimgaon sabaagi Hanseong nogi nga osiwang do roitan sabaagi seoul.[13] montok pomogunaan dau di osiwang, minomolohou mubaligh mantad Perancis tama kakadayan Joseon sabaagi Séoul (/se.ul/) id ponuatan diolo, ahal diti nokosiliu sabaagi impohon montok ija'an Seoul id mogisuusuai boros moden timpu di baino.
Masaan do panaladan Jepun, sinimban o Hanseong sabaagi Keijō (京城, maya harfiah kirati 'tama kakadayan pogun') mantad puru kokuasaan Jepun. Kosimbanan diti kitudu montok mongilag koborulongon miampai Hanja "漢" (kopodolinan boros sandad Korea 한;han; abantug), ii milo nogi sumuku kumaa bansa' Han toi ko' Dinasti Han id boros Cina om kopionit do 'China' id konteks Jepun.[14] Kalapas do Pisangadan Pomogunan II om kinolobuson Korea, nokoimagon Seoul sabaagi ngaran poimbantug tama kakadayan Korea. Kakal po popoturidong Komoi boros Korea Standard do koduoduo rati boros ngaran toomod om boros ngaran poimbida montok hogot Seoul [15]
Misuai mantad kogumuan ngaran kinoiyonon id Korea, tu okon ko mantad hogot Sino-Korea, 'Seoul' nopo nga aiso koboyo' Hanja maya potilombus. Id pomogunan mimboros Cina, Seoul nopo nga ointutunan sabaagi Hànchéng (汉城; 漢城), hinombo iso kopomolombusan boros Cina montok Hanseong. Ontok 18 Milatok 2005, Koporintaan Metropolitan Seoul minopoilo do kosimbanan ngaran poimbantug id boros Cina mantad ngara sajara Hànchéng kumaa Shǒu'ěr (首尔; 首爾). Shǒu'ěr nopo nga pisudongon kopomoroitan om rati miampai aksara 首 kirati 'tulu', 'poinlobi' toi ko' 'iso'.[16][17]
Sajara
[simbanai | simbanai toud]
Sajara Pogulu
[simbanai | simbanai toud]Haro hinta do lolominon tulun id kinoiyonon di nondo ointutunan sabaagi Seoul mantad 30,000 gisom 40,000 toun di pogulu.[18] Sorili do toun 4,000 pogulu masihi, mogigion id kinoiyonon diti nopo nga poingion id sulap di kisiliu osiriba ii oitutunan sabaagi umjip. Haro nogi piipiro hinta do mangakan o mogigion dii do barli om sada ii noonsok sorili do 3,000 pogulu masihi. Ontok do 1,500 pogulu masihi, komiti-komiti hilo tuminimpuun do minundaliu id Timpu Gangsa om momutanom maya skala di agayo.[19]
Mantad do urbanisasi tagayo id Seoul moden, Amsa-dong Neolithic Site nopo nga iso no kinoiyonon arkeologi poinlobi ii oilaan id Seoul hinombo artikak Timpu Watu nopo nga nokito,[20] mulong pia do kaakmot mantad timpu dii nopo nga nokito ii kadau id piipiro kinoiyonon tokoro id toinsanai kakadayan (om toinsainai timbuan Baang Han),[21] koinsoruan kawaya do koumoligan arkeologi.[22]
Timpu Samhan om Baekje
[simbanai | simbanai toud]Masaan do kinoruntuman Wiman Joseon (194-108 pogulu masihi) id boogian koibutan Korea, ogumu mogigidu minindaliu id kabaatan kuma timbuan Baang Han, id timpu dii nopo nga tamangan do koporintaan Jin (ohotusan ko-4 gisom ko-2 pogulu masihi). Mogigion ii mogikaakawo diti minogoit fo koubasanan om tiknologi mantad timpu Pogun Misangod China, ii minoposiau do koingkawason id kinoiyonon diti kumaa Timpu Basi. Kinorikatan diolo minanahak bagas amu oturidong; kopomorintaan Jin naraag, om ogumu pogun tokoro tumimpuun do nokoimbulai om mogisasaap montok rahung id timbuan Baang Han.[23]
Baekja (18 pogulu masihi - 660 masihi), ii sandad nopo nga sala iso pogun tokoro id konfederasi Mahan, nokosiliu sabaagi kuasa kinoiyonon ii dominan timpuunon do ohotusan ko-2 masihi.[24] Tama kakadayan poingion id Wiryeseong; nga kinoiyonon kopio Wiryeseong nopo nga amu noilaan nga notumbayaan do poingion id kinoiyonon vinatang P'ungnapt'osŏng om Mongchontoseong.[25] Kinoiyonon diti di nondo nopo nga id ponongsiba kosilahon Seoul.[26][27]
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ ""Seoul, my soul" selected as the city's new slogan". Seoul Metropolitan Government. 5 April 2023. Pinoopi mantad sanḏad ontok 7 May 2023. Linoyog ontok 11 May 2023.
- ↑ "서울시 사이트에 서울 시가인 서울의 찬가가 없습니다". Seoul Metropolitan Government. Pinoopi mantad sanḏad ontok 22 September 2021. Linoyog ontok 22 September 2021.
- ↑ Ralat maganu:Tag
<ref>
tidak sah; tiada teks disediakan bagi rujukan yang bernamaseoul1
- ↑ Seoul Capital Area
- ↑ "City Overview (Population)". Seoul Metropolitan Government. Pinoopi mantad sanḏad ontok 26 November 2021. Linoyog ontok 26 November 2021.
- ↑ "2021년 지역소득(잠정)". Pinoopi mantad sanḏad ontok 16 October 2023. Linoyog ontok 8 October 2023.
- ↑ "Color". Pinoopi mantad sanḏad ontok 11 May 2012. Linoyog ontok 8 April 2012.
- ↑ "Seoul's symbols". Seoul Metropolitan Government. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 19 August 2016. Linoyog ontok 3 August 2016.
- ↑ Ju, Bo Don (2019). "Gyeongju, a City of History". Journal of Korean Art & Archaeology (id boros Inggilis). 13: 15–23. doi:10.23158/jkaa.2019.v13_02. ISSN 2951-4983.
- ↑ 정, 구복. 서울. Encyclopedia of Korean Culture. Linoyog ontok August 17, 2024.
- ↑ "Monument on Bukhansan Mountain Commemorating the Border Inspection by King Jinheung of Silla". National Institute of Korean History. Pinoopi mantad sanḏad ontok 22 January 2023. Linoyog ontok 22 January 2023.
- ↑ Hendrick Hamel, a 17th-century Dutch sailor who was shipwrecked on Jeju Island, referred to the Joseon capital as Sior in his book "Hamel's Journal and a Description of the Kingdom of Korea, 1653–1666." Refer to the English translation of the book on this website created by Dr. Henny Savenije, a Dutch scholar known for his research on Hamel.
- ↑ Yu, Woo-ik; Lee, Chan (6 November 2019). "Seoul". Encyclopædia Britannica. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 June 2015. Linoyog ontok 4 July 2020.
The city was popularly called Seoul in Korean during both the Chosŏn (Yi) dynasty (1392–1910) and the period of Japanese rule (1910–45), although the official names in those periods were Hansŏng (Hanseong) and Kyŏngsŏng (Gyeongseong), respectively.
- ↑ Kim, Dong Hoon (22 March 2017). Eclipsed Cinema: The Film Culture of Colonial Korea. ISBN 9781474421829. Pinoopi mantad sanḏad ontok 14 July 2022. Linoyog ontok 21 November 2020.
- ↑ 국립국어원 표준국어대사전. Standard Korean Language Dictionary. Linoyog ontok 2024-06-13.
- ↑ 서울특별시표기 首爾로...중국, 곧 정식 사용키로 (id boros Korea). Naver News. 23 October 2005. Pinoopi mantad sanḏad ontok 25 January 2016. Linoyog ontok 10 February 2012.
- ↑ "Chinese Naming Crisis Danger Opportunity Summer 2006 – Good Characters". goodcharacters.com. Pinoopi mantad sanḏad ontok 30 September 2018. Linoyog ontok 18 November 2018.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 2 2015, p. 13.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 2 2015, pp. 122–123, 155.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 2 2015, pp. 71, 121.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 2 2015, p. 77.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 2 2015, pp. 13–16, 70.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 3 2015, pp. 49–52, 114.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 3 2015, pp. 52–53, 66, 68–69.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 3 2015, p. 114.
- ↑ Seoul: A 2,000-Year History Vol. 3 2015, p. 136.
- ↑ "Pungnap-dong Toseong Fortress (서울 풍납동 토성)". VisitKorea.or.kr (id boros Inggilis). Korea Tourism Organization. Linoyog ontok 2024-12-02.
- Laman dengan argumen formatnum bukan angka
- Laman dengan ralat rujukan
- CS1 Inggilis-language sources (en)
- CS1 uses Korea-language script (ko)
- CS1 Korea-language sources (ko)
- Harv and Sfn no-target errors
- Articles with short description
- Short description is different from Wikidata
- Pages using multiple image with auto scaled images
- Pages using infobox settlement with possible motto list
- Coordinates on Wikidata
- Articles containing Korea-language text
- Articles containing Korean-language text
- Articles containing Chinese-language text
- Articles containing simplified Chinese-language text
- Articles containing traditional Chinese-language text
- Pages using the Kartographer extension