Tadau Tayam Sompomogunan
| Tadau Tayam Sompomogunan | |
|---|---|
| Fail:WAD logo 2016 RGB.jpg World Animal Day logo in English | |
| Ngaran rasmi | World Animal Day, Major Shahariar Islam Konok (Bangladesh), Hari Pandey (India) |
| kawo | Sompomogunan |
| Tadauwulan | 4 Gumas |
| Kosoruan | tikid toun |
| First time | Gomot 1925 |
| Mionit do | Feast of Saint Francis Season of Creation |

Tadau Tayam Sompomogunan nopo nga tadau sompomogunan montok hak om kotundunan tayam i taandakon monikid toun ontok 4 Gumas, kopihondot do tadau karamayan do Francis of Assisi, santo gugumompi do tayam.
Sinokodoung o gura do Tadau Tayam Sompomogunan do piipiro selebriti, miagal i Anneka Svenska, Brian Blessed om i Melanie C.[1]
Sajara'
[simbanai | simbanai toud]Tadau Tayam Sompomogunan, pinoturidong di Heinrich Zimmermann songulun i tabaal do cynologist. Pinapaanjul isio do Tadau Tayam Sompomogunan i kumoiso nogi ontok 24 Gomot 1925, id Sport Palace id Berlin, Jerman. Lobi 5000 tulun i nokotindapou id abaabayan kumoiso diti.[2] Di timpuunon abaabayan dii nopo nga ontok 4 Gumas, i kopihondot do tadau karamayan Saint Francis of Assisi, santo gugumompi do tayam. Sundung ingkaa, amu nokotounda o kinoyonon dii ontok tadau dii. Pinoundaliu o abaabayan dii kumaa 4 Gumas i kumoinsan nogi ontok toun 1929. Tikid toun, amu ababasan i Zimmermann do kumaraja montok promosi Tadau Tayam Sompomogunan. Ontok Mikat 1931 id Kongres Pongumoligan Tayam Sompomogunan id Florence, Itali, notorimo om noguno sabaagi resolusi o sogu dau montok poposiliu 4 Gumas sabaagi Tadau Tayam Sompomogunan.
Somonu, kasala noboros do, tuminimpuun o Tadau Tayam Sompomogunan ontok toun 1931 id konvensyen ahli ekologi id Florence, Itali, i mumang do popotosol nasip spesies di oumpuronok.[3][4]
Ontok toun 1948, pinaanjul o karamayan Australia do RSPCA. Tumanud do The Examiner, noulud no kapamansayan do walai montok tasu om notorimo no kouhupan mantad L.G.R.C.[5] Mantad 2002, Pinapaanjul o Koisaan Pongumoligan Tayam Finland (SEY) o mogisuusuai abaabayan ontok Minggu Tayam om pinopotikid kakamot kumaa sikul.[6] Ontok 27 Gumas 2006, monorimo o Parlimen Poland do resolusi kokomoi koponuridangan 4 Gumas sabaagi Tadau Tayam.[7]
Id Argentina, romiton o tadau diti ontok 29 Ngiop mantad toun 1908, i pinahali di Ignacio Lucas Albarracín, Luguan Koisaan Pongumoligan Tayam Buenos Aires. Minidu pogun i Albarracín ontok tadauwulan di miagal ontok toun 1926, poposiliu nogi tadau dii sabaagi tadau montok manahak kapamantangan kumaa dau tu pinopotimpuun gura do hak-hak tayam id pogun dii.[8]
Mantad toun 2003, Pinohuyud o Tadau Tayam Sompomogunan do kotinanan kotundunan tayam i poinladsong id United Kingdom, Naturewatch Foundation miampai liwang web wagu do Tadau Tayam Sompomogunan i pinoimagon montok kapanaandakan toun 2023.
Tadau Tayam Sompomogunan momupus do Timpu Kapamansayan i kotimpuun ontok Karamayan Kapamansayan that begins on the Feast of Creation (1 Manom).[9]
Ogumu pogun miagal do Bolivia, Bahamas, China, om Colombia papaharo do abaabayan monikid toun i poindalanon do komuniti montok papahali kapanaandakan global dii.[10]
Tema Monikid Toun
[simbanai | simbanai toud]Tuminimpuun ontok toun 2018, pinosuang o Naturewatch Foundation do tema-tema poimbida' id suang kapanaandakan tadau dii.[11]
- 2018: Mamaramai do piromutan tulun miampai winoun tayam di lobi agayo om lobi osonong
- 2019: Koposion id siriba kowoigan: montok tulun om planet
- 2020: Tulun om Tasu
- 2021: Talun om Pogihuman Kopoposion: Monokodung Kelestarian Tulun om Planet,
- 2022: Planet di piilangon
- 2023: Agayo toi ko' okoro, upuson ngawi
- 2024: Pomogunan diti walai diolo nogi
- 2025: Umoligan o tayam, umoligan o planet
Intangai nogi
[simbanai | simbanai toud]Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ "World Animal Day 2021: Theme, History, Significance, Quotes, Celebration". FRESH NEWS INDIA (id boros Inggeris AS). 2021-09-30. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2021-10-03. Linoyog ontok 2021-10-03.
- ↑ "World Animal Day". World Animal Protection (id boros Inggeris British). 2024-08-06. Linoyog ontok 2024-09-11.
- ↑ "World Animal Day - Photos - The Big Picture". Boston.com. Linoyog ontok 2016-10-20.
- ↑ "World Animal Day marked - World News". SINA English. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2016-06-10. Linoyog ontok 2016-10-20.
- ↑ "WORLD ANIMAL DAY". The Examiner (Tasmania). Vol. CVII, no. 174. Tasmania, Australia. 1 October 1948. p. 3. Linoyog ontok 19 May 2019 – via National Library of Australia.
- ↑ SEY Finnish Animal Protection Federation. "Eläinten viikko" [Earlier animal week campaigns] (id boros Finland). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 27 August 2019. Linoyog ontok 13 June 2019.
- ↑ Sejm (October 27, 2006). "Uchwała Sejmu Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 27 października 2006 r. w sprawie ustanowienia Dnia Zwierząt" [Resolution of the Sejm of the Republic of Poland of October 27, 2006 on establishing the Day of Animals]. prawo.sejm.gov.pl (id boros Poland). Linoyog ontok 13 June 2019.
- ↑ "Día del Animal y homenaje al Dr. Ignacio Lucas Albarracín". museosarmiento.cultura.gob.ar (id boros Sepanyol). Sarmiento Historical Museum, Ministry of Culture (Argentina). Linoyog ontok 4 February 2024.
- ↑ Roberts, John-Paul (8 October 2020). "World Animal Day" (id boros Inggilis). Green Anglicans. Linoyog ontok 5 October 2025.
- ↑ "Monitoring & Evaluation". worldanimal.net (id boros Inggeris British). Linoyog ontok 2024-09-23.
- ↑ Fahad (2023-09-30). "World Animal Day - Date, Themes, and Celebration". Earth Reminder (id boros Inggeris AS). Linoyog ontok 2024-09-23.
Noputan labus
[simbanai | simbanai toud]Templat:Animal rights Templat:Francis of Assisi Templat:Animal welfare
- CS1 Inggeris AS-language sources (en-us)
- CS1 Inggeris British-language sources (en-gb)
- CS1 Finland-language sources (fi)
- CS1 Poland-language sources (pl)
- CS1 Sepanyol-language sources (es)
- CS1 Inggilis-language sources (en)
- Articles with short description
- Short description is different from Wikidata
- Articles with hatnote templates targeting a nonexistent page
- Missing redirects
- Bobolikon miampai pongoput pail do noputut
- Infobox holiday with missing field
- Infobox holiday (other)
- Commons category link is on Wikidata
- Official website different in Wikidata and Wikipedia
- International observances
- Animal festival or ritual
- October observances
- Articles containing video clips
- Francis of Assisi