Pergi ke kandungan

Tulun Turki

Mantad Wikipedia
Suku Turki

Türkler
Sebilangan orang Turki yang terkenal atau produktif di seluruh dunia
Jumlah penduduk
sekitar 70 juta
Kawasan ramai penduduk
 Turki
58,700,000
 Jerman 3,500,000
 Iraq 3,000,000–5,000,000
 Amerika Syarikat 1,000,000–3,000,000[
 Belanda 500,000 to over 2,000,000
 Algeria 2,000,000
 Syria 1,000,000–1,700,000
 Mesir 100,000–1,500,000
 Libya 1,000,000–1,400,000
 Perancis over 1,000,000
 Bulgaria 588,318–800,000
 United Kingdom 500,000
 Austria 360,000–500,000
 Belgium 250,000–500,000
 Arab Saudi 270,000–350,000[
 Australia 320,000
 Lubnan 280,000
 Kazakhstan 250,000
 Macedonia Utara 77,959–200,000
 Sweden 185,000
 Rusia 109,883–150,000
 Greece 49,000–130,000
 Azerbaijan 130,000
  Switzerland 120,000
 Kanada 100,000
 Yaman 100,000
 Romania 28,226–80,000
 Denmark 70,000
 Pakistan 70,000
 Kosovo 60,000
 Kyrgyzstan 55,000
 Itali 50,000
 Jordan 50,000
Bahasa
Turki
Agama
Muslim atau secara nominal Muslim, kebanyakannya Sunni, diikuti oleh Alevi. Suatu bilangan kecil umat Kristian dan Yahudi. Banyak juga mempunyai kepercayaan ateisme atau agnostik.
Kumpulan etnik berkaitan
Puak Turkic lain, Oğuz Turks

Tulun Turki (Boros Turki: Türkler atau Türk halkı) nopo nga iso pogun (millet) id kikomoyon do ethnos (Halk id suang Boros Turki), pinoilang lobi nogi miampai piagalan koubasanan Turki om mimboros id suang boros tina Turki, mantad dii kumaa warganegaraanan, kotumbayaan toi' ko miampai do osiliu sabaagi i mogiigiyon id nonggo nopo pogun. Id suang konteks kisajara hogot do Turk toi' ko Turki kiharo o komoyon id loobi alaab, tuu' i gulu nopo merujuk nogi tii kumaa koinsanai Muslim i mogiigiyon id <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Empayar_Uthmaniyah" rel="mw:ExtLink" title="Empayar Uthmaniyah" class="cx-link" data-linkid="275">Empayar Uthmaniyah</a> om au nogi okiro do tinaru diolo. Baino nopo, ilo nopo hogot koguno montok i mogiigiyon id Turki, om nogi nga merujuk kumaa puruan mogiigiyon i mimboros-Turki id Bulgaria, Cyprus om ogumu po koyonon suai i gulu id <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Empayar_Uthmaniyah" rel="mw:ExtLink" title="Empayar Uthmaniyah" class="cx-link" data-linkid="275">Empayar Uthmaniyah</a>, om nogi soboogian mantad Asia Tengah om nogi bakas Soviet Union. Pinapaharo nogi Ginumuan tulun Turki id <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Eropah_Barat" rel="mw:ExtLink" title="Eropah Barat" class="cx-link" data-linkid="284">Eropah Barat</a> (loolobi po id Jerman), Amerika Utara om Australia.

Etimologi

[simbanai | simbanai toud]

Istilah Suku Turki haro nogi ogumu kogunoon. Bontuk i umum merujuk kumaa mogiigiyon id Turki. Iti nogi nga koguno montok morujuk tulun-tulun om komolohingan Turki i poingiyon id labus pogun. Warganegara Turki i pinapasandad sabaagi do warganegara suai nogi nga kaanu nogi rujuko sabaagi "Turki".

Türk, nopo nga kikomoyon do "agaras" id suang doboros Turki di laid om nogi morujuk kumaa mogiigiyon Turki toi' ko puruan do Turkish toi' ko tulun Turkic,[1] om kosimban nogi kumaa "tu-kin", i pinomungaranan mantad tulun Sina kumaa tulun i mogiigiyon id kabaatan Nulu Altay id Tanga Asia id toun 177 SM;[2] om nogi abstract suffix -iye, i kikomoyon do "sanganu" toi' ko "mionit kumaa". Istila "Türk" toi' ko "Türük" nopo nga koguno sabaagi iso otonim id suang inskripsi Orkhon Göktürk (Turki Tawan) Asia Tanga. Hogot do Inggilis "Turki" nopo nga tadon mantad Boros Latin Zaman id Tataanga "Turchia" (c.1369).[2]   Maya nogi do sajara, pinoturidongo nogi do tulun Turki piipiro pogun id mogisuusuai koyonon geografi id benua Asia, Eropah dan <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Afrika" rel="mw:ExtLink" title="Afrika" class="cx-link" data-linkid="321">Afrika</a>. Minogowit nogi nogi do tulun Turki do koubasanan dilo id nonggo nopo ongoyon diolo toi' ko momorinta om iti nogi nga koontok mantad koubasanan diolo id koyonon diti.

<a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Anatolia" rel="mw:ExtLink" title="Anatolia" class="cx-link" data-linkid="324">Anatolia</a>, id nopo kinoyonon do Turki, nopo nga pinakadadi sabaagi kinoyonon pintawasan kumaa piipiro tamadun om i momorinta id gulu-gulu. Longkod nopo tamadun om tulun i mogiigiyon di toi' ko i momorinta Anatolia miagal ko Colchian, Hattian, Luwian, <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Hittite" rel="mw:ExtLink" title="Hittite" class="mw-redirect cx-link" data-linkid="330">Hittite</a>, Phrygian, Cimmerians, Lydian, Parsi, Celt, Tabal, Meshech, <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Greek" rel="mw:ExtLink" title="Greek" class="mw-redirect cx-link" data-linkid="338">Greek</a>, Pelasgians, Assyrians, Armenians, Romans, Greek Byzantin, Goth, Kurdishtan, Mongol, Arab om nogi tinimungan Turkic.

Empayar Uthmaniyah c. 1683

Tulun Oğuz nopo nga longkod tulun i mundaliu id Anatolia alapas 1072 M. Pinotimpuun nogi do tinimungan tokoro di Turks di kosiliu id Seljuks, i binuruanan i <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Alp_Arslan" rel="mw:ExtLink" title="Alp Arslan" class="cx-link" data-linkid="354">Alp Arslan</a>, kumaa <a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Byzantine" rel="mw:ExtLink" title="Byzantine" class="mw-redirect cx-link" data-linkid="355">Byzantine</a> id Sangod Manzikert om nakaanu nogi ti manahak do wayaan montok dominasi Turki id Anatolia. Om kaanu nogi ti sabaagi tanda do kakalaan do empayar Byzantine. Id suang piipiro ohotusan alapas do Manzikert, minongimpuun nogi do ginumu' i nokorikot id Turki montok asimilasi mogiigiyon id kinoyonon alapas di nakagayo do numbul diolo'. Anatolia nopo nga iso kinoyonon di mogikaakawo om mogisuusuai do tinaru, iti nogi ngawi nga iso kinoyonon miampai mogikaakawo do tinimungan, nga didominasi do Yunani Byzantine om tinimungan serantau di nokotutun tomod do suai miagal ko' tulun Armenia, Kurdistan, om suu'suai po.

  1. American Heritage Dictionary (2000). "The American Heritage® Dictionary of the English Language: Fourth Edition - "Turk"". Houghton Mifflin Company. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2018-12-25. Linoyog ontok 2006-12-27.
  2. 2.0 2.1 Douglas Harper (2001). "Online Etymology Dictionary - "Turk"". Online Etymology Dictionary. Linoyog ontok 2006-12-27.