Tusak Dahlia
| Dahlia | |
|---|---|
| Sekuntum bunga sarang tebuan. | |
| Scientific classification | |
| Kingdom: | Plantae |
| Clade: | Tracheophytes |
| Clade: | Angiosperms |
| Clade: | Eudicots |
| Clade: | Asterids |
| Order: | Asterales |
| Family: | Asteraceae |
| Subfamily: | Asteroideae |
| Tribe: | Coreopsideae |
| Genus: | Dahlia Cav.[1] |
| Type species | |
| Dahlia pinnata Cav.[1]
| |
| Ceraian | |
| |
| Synonyms[2] nom. illeg. | |
|
Georgina Willd. | |
Dahlia toi ko' tusak rumun do surun nopo nga iso kawo tusak om genus susumuni saka om rusap kirumbi id paganakan dikotiledon Asteraceae[3] i sumuni id Mexico om Amerika Tengah. Puru paganakan dau nopo nga tusak tadau, daisi, kekwa om zinnia. Kiwaa 49 spesies id suang genus diti[3] poinsuang kacukan i kasasari pinotanom sabaagi momiro kabun.
Tusak dahlia nointutunan sabaagi tusak pogun Mexico id 1963.[4] Natanom nogi gamutdau sabaagi susumuni taakanon do tulun Aztek, nga tumagak nodii diti toilaan kalapas Kopongonuan Sepanyol. Id Eropa, mumbal nogi diolo' popointutun gamut dahlia sabaagi tanom taakanon nga' au kolimbou.
Pungaranan
[simbanai | simbanai toud]nngaran umum dahlia (Malay: دهليا) ii nogi ngaran genus dau nga pinatahak i Antonio José Cavanilles, monunuhu Dumo do Laja Madrid hilo id Sepanyol montok popohondom Anders Dahl, songulun puru botani Sweden i tinuduk Carl Linnaeus.[5][1]
Ngaran tusak rumun do surun (Malay: بوڠا سارڠ تبوان)[6] pinatahak sabab bontuk gugusan ranggi piipiro spesies toi ko' kultivar tusak diti nga kaagal do rumun do suruj i kiliwang-liwang. Templat:Facts Ngaran diti nga koruba id poomitanan suai i kibontuk do miagal do kui rumun do surun.
Botani
[simbanai | simbanai toud]Dahlia nopo nga susumuni saka i kigamut, nga milo tanamon jumadi do puun somusim id piipiro kinoyonon musim osogit. Kiwaa piipiro spesis dahlia i kiguas do gamut, om haro nogi spesis suai i kiguas do okodou id aiso tisu koduo om monghulit sumuni alapas do kotingkod maamaso do musim osogit mooi do milo sumuni id lobi alaid.[7] Kiroun nogi do guas dau om kinawas nga mantad 30 sentimeter gisom olobi 1.8-2.4 meter.
Tusak
[simbanai | simbanai toud]Susumuni dahlia nogi nga kitusak iso tusak tikid raan; tusak diti milo nogi kiwaa rulud longkod mantad 5 sm gisom olobi 30sm toi ko' kigayo miagal piring do taakanon. Tusak dau nogi nga mantad sanwakas tanak tusak akampis i poinlongkod id posorili tanak tusak ruji. Tikid tanak tusak diti nopo nga iso unit tusak, Setiap anak bunga ini merupakan unit bunga tunggal, nga asaru nasala nokotutun sabaagi ranggi, loolobi po i tabaal hortikultur.
Kogumuan soesis tusak diti nga papalabus bau di owongi i kaanu mamagayat songongi pendebunga nga popokito mogikakawo wotik i atarang suai ko woyik do obulou.
Taburan om habitat
[simbanai | simbanai toud]Ogumu orubaan Dahlia id Mexico, nga kiwaa nogi piipiro spesis okito id kabaatan koibutan Amerika Kabaatan.[8]: 41–42 Kawo spesis D. australis okito osodu kabaatan kotonobon Guatemala, suai ko ilo' D. coccinea om D. imperialis nga okito id soboogian Amerika Tanga om koibutan Amerika kabaatan. Tusak spesis dahlia okito id tana sangkawas om id nuku id kinawas mantad 1,500 om 3,700 meter, kinoyonon akawas diti ointutunan sabaagi zon sinunion "talun tusam-oak". Kogumuan spesis diti kiwaa nogi kasapad julat i nokoinsarabak id wayaan borisan nulu do id Mexico.
Kogunoon
[simbanai | simbanai toud]Susumakit kencing toomis om kukulan arasak id Eropa om Amerika Syarikat pinatahak nogi nogi iso kawo taakanon toomis mantad inulin i aanu maya id sandad posorili id gamut puun dahlia[9] pogulu insulin oruba id toun 1923.
Rujukan
[simbanai | simbanai toud]- ↑ 1.0 1.1 1.2 Cavanilles, A. J. (1791). Icones et Descriptiones Plantarum. Vol. 1. Madrid, Sepanyol. p. 57 – via Perpustakaan Kongres Amerika Syarikat.
- ↑ "Dahlia Cav". Germplasm Resources Information Network. Jabatan Pertanian Amerika Syarikat. 17 September 1996. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 6 Mei 2009. Linoyog ontok 15 Oktober 2009.
- ↑ 3.0 3.1 "Dahlia Cav. Icon. 1: 56 (t. 80) (1791)". World Flora Online. World Flora Consortium. 2022. Linoyog ontok 30 November 2022.
- ↑ Harvey, Marian (1987). Mexican Crafts and Craftspeople. Associated University Presses. p. 19. ISBN 978-0-87982-512-6.
- ↑ Stafleu, F. A.; Cowan, R. S. (1976). Taxonomic literature. Vol. 1: A-G. Utrecht.
- ↑ "bunga sarang tebuan". Kamus Inggeris-Melayu Dewan. Dewan Bahasa dan Pustaka. 2012.
- ↑ Saar, Dayle E.; Polans, Neil O.; Sørensen, Paul D. (2003). "A Phylogenetic Analysis of the Genus Dahlia (Asteraceae) Based on Internal and External Transcribed Spacer Regions of Nuclear Ribosomal DNA". Systematic Botany. 28 (3): 627–639. doi:10.1043/01-78.1 (inactive 31 Oktober 2021). JSTOR 25063902.
{{cite journal}}: CS1 maint: DOI inactive as of 2021 (link) - ↑ Okubo, Hiroshi, ed. (2012). Ornamental Geophytes: From Basic Science to Sustainable Production. Boca Raton, Florida, Amerika Syarikat: CRC Press. ISBN 978-1-4398-4924-8.
- ↑ Williams, Francis M. (1895). "Report on Therapeutics, On the effect of giving levulose and inulin to patients suffering diabetes mellitus". The Boston Medical and Surgical Journal. Massachusetts Medical Society, New England Surgical Society. 133 (2): 37.