Woih
Woih | |
---|---|
Sweet potato tubers | |
Invalid status (NatureServe)[2]
| |
Scientific classification ![]() | |
Kingdom: | Plantae |
Clade: | Tracheophytes |
Clade: | Angiosperms |
Clade: | Eudicots |
Clade: | Asterids |
Order: | Solanales |
Family: | Convolvulaceae |
Genus: | Ipomoea |
Species: | I. batatas
|
Binomial name | |
Ipomoea batatas |
Keledek, woih, woih rumoloi, woih jawa, woih ketela, woih setela dan woih rambat toi'ko ngaran saintifik dau Ipomoea batatas nopo nga iso susunion mantad paganakan Convolvulaceae. Gamut umbi ii toomis di ogumu kanji akaanon sabaagi kinotuan.[3] Susunion diti mantad koiyonon tropika benua Amerika.[4][5]
Botani
[simbanai | simbanai toud]Woih nopo nga iso susumuni rumoloi mantad konoruon 1 gisom 8 meter. Roun-roun nopo do woih nga kibontuk do toniba mantad 5 gisom 30 meter ninaru om lai roun 4-15 sm om ninaru 4-12 sm alaab.[6]
Gamut-gamut guas haro ii lumonit om papaasil oo tonsi di ogumu kanji; gamut do umbi diti nopo nga anaru om alandui miampai kulit di alamou om tonsi ii ogumu warana kaampai orin, osilou, aragang, osohung toi'ko sokulat tumanud kultivar; kultivar miampai tonsi di kiwarana araragang toi'ko urin kiharo topurimanan loobi oomis pi'iradan kultivar di kiwarana topurak toi'ko osilou.[6][7]
Wusak-wusak guas woih diti apasi do mintootoiso toi'ko apasi id roun do rawo ii toniba kibontuk corong miampai warana topurak toi'ko obulou.[6]
Sajara
[simbanai | simbanai toud]Pananaman woih di kumoiso pinaharo id posorili Amerika Selatan om Amerika Tengah.[8] Pananaman woih id Amerika Tengah nokoilo haro posorili 5,000 toun di pogulu,[9] hinonggo bibit woih ii maamantad noilaan mantad posorili Semenanjung Yucatán id Mexico om piolungan baang Orinoco id Venezuela.
woih diti nokotimpuun noowit lumabus mantad benua Amerika Selatan do ginumuan Polinesia di luminayag hilo om nokotimpuun natanom id pulou-pulou Pasifik sorili 1200[10] mantad kointalangan pisuaian ngaran-ngaran sokinoyonon (khumara, kumar dan kumara id suang dialek-dialek boros Quechua;[11] kumara id suang bahasa Māori; kumala id suang bahasa Tonga om susuai po)[10] om linahas genetik susumuni.[10][12]
Nokotimpuun noowit doid Koposion togulu mantad Pulou Filipina miampai korikatan kapal-kapal geliung tagayo koobian Sepanyol id abad ke-16.[13] Kinointutunan woih diti mantad koobin Sepanyol nogi kapanahak "woih ketela" (kopihondot koiyonon "Kastela" diolo id Semenanjung Iberia).[14] Bontuk roiton kaampai "woih kastela", "woih katela" dan "woih setela".
Woih diti milo nogi aakanon do mata, ginuring, linugu, ribuson, tinanok, wonsoyon tindalam, wonsoyon kari toi'ko gulai naansak olunok,wonsoyon sabaagi kakamot pamakat id suang sos om naansakan susuai po.[6] Suai ko ii, woih nogi kiikogunaan id suang do rusap, tu haro khasiat sondii. Woih di rinobus om niinum milo silihon sabaagi tonik montok kolidasan tinan, limpa, ginjal, tulun di oluhui om omilo mongiilag topurimanan do otuuhan maso do sumakit.[6]
Id Indonesia, woih toi'ko "woih rumoloi" oubas do sinurungan om padagangon dan maya ginuring mibagal do punti , tauhu toi'ko tempe miampai sos tutuon, miirad id Malaysia om Singapura. Koduo-duo pigun diti nga , oubas mogonsok maya tinanok mantad guol pinutul id suang kuah ii haro santan miampai momonsoi bubur caca.
Woih diti nopo nga kowonuan taakanon di aga' koogoson id suang tulun asampit id provinsi-provinsi Filipina (noonuan do ngaran kamote) tu asanang tonomon om tamangan om okuri mangakan kos pi'iradan parai.[15]
Iti nopo nga kowonuan taakanon ruji id suang koginumuan mogiigion id koiyonon konuluhan id Papua Barat miagal "bakar batu".
Roun iti omilo akanon miagal ginuring kilas miampai losun topurak toi'ko sambal belacan. Duntu tomulok woih omilo nogi akanon poinlobi do sabaagi taakanon di pinatahak montok tangaanak tokodo id suang ginumuan Asia Tenggara om Timur.[16][17]
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ Rowe, J., Wood, J., Scotland, R. & Muñoz-Rodríguez, P. (2019). "Ipomoea batatas". IUCN Red List of Threatened Species. 2019: e.T71775024A71775029. doi:10.2305/IUCN.UK.2019-2.RLTS.T71775024A71775029.en. Linoyog ontok 2 Mahas 2024.
{{cite journal}}
: CS1 maint: multiple names: authors list (link) - ↑ NatureServe (2024). "Ipomoea batatas". Arlington, Virginia. Pinoopi mantad sanḏad ontok 15 Mansak 2024. Linoyog ontok 15 Mansak 2024.
- ↑ Woolfe, Jennifer A. (5 Gomot 1992). Sweet Potato: An untapped food resource. Cambridge, UK: Cambridge University Press and the International Potato Center (CIP). ISBN 9780521402958.
- ↑ Duke, James A. (1983). "Ipomoea batatas". Handbook of Energy Crops.
{{cite book}}
:|work=
ignored (help) - ↑ Keesler, Cole (15 Ngiop 2011). "Sweet Potato (Ipomoea batatas) Classification". Organismal Biology: Multiple Organisms. University of Wisconsin-La Crosse.
{{cite web}}
: CS1 maint: url-status (link) - ↑ 6.0 6.1 6.2 6.3 6.4 Hean Chooi Ong (2003). Sayuran: khasiat makanan & ubatan. Utusan Publishing. pp. 52–53. ISBN 9789676113900. Linoyog ontok 28 Mansak 2020. Ralat maganu:Tag
<ref>
tidak sah, nama "SayuranUtusan" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza - ↑ Gad Loebenstein; George Thottappilly (2009). The sweetpotato. pp. 391–425. ISBN 978-1-4020-9475-0.
- ↑ Geneflow 2009. ISBN 9789290438137.
- ↑ "Sweet Potato". Consultative Group on International Agricultural Research. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 7 Mansak 2005.
- ↑ 10.0 10.1 10.2 Timmer, John (21 Milatok 2013). "Polynesians reached South America, picked up sweet potatoes, went home". Ars Technica. Linoyog ontok 8 Madas 2020.
- ↑ Diccionario Quechua Simi Taqe AMLQ. "Quechua: apichu". www.runa-simi.org (id boros Sepanyol). Linoyog ontok 2 Mansak 2021.
{{cite web}}
: CS1 maint: url-status (link) - ↑ Field, Michael (23 Milatok 2013). "Kumara origin points to pan-Pacific voyage". stuff.co.nz. Linoyog ontok 10 Madas 2019.
- ↑ Loebenstein, Gad (2009). "Origin, Distribution and Economic Importance". In Loebenstein, Gad; Thottappilly, George (eds.). The Sweetpotato. Springer. ISBN 9781402094743.
- ↑ Tryon, Darrell T., ed. (2011). Comparative Austronesian Dictionary: An Introduction to Austronesian Studies. Berlin: Walter de Gruyter. p. 726. ISBN 3-11-012729-6.
- ↑ "Fusion kamote". 16 Gomot 2008. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 23 Madas 2011. Linoyog ontok 20 Mansak 2011.
- ↑ "Sweet Potato". South Pacific Commission. South Pacific Foods. Food and Agriculture Organization of the United Nations. 1990. ISSN 1018-0966. Leaflet No. 13. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 17 Momuhau 2014. Linoyog ontok 13 Milatok 2021.
- ↑ Ma, Idelia; Glorioso, G. (Milatok–Momuhau 2003). "10 Best Foods for Babies". Department of Science and Technology, Republic of the Philippines. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 27 Mikat 2013. Linoyog ontok 22 Madas 2012.
- Laman dengan ralat rujukan
- CS1 maint: multiple names: authors list
- CS1 errors: periodical ignored
- CS1 maint: url-status
- CS1 Sepanyol-language sources (es)
- Articles with short description
- Short description is different from Wikidata
- Articles with hatnote templates targeting a nonexistent page
- Use dmy dates from November 2024
- Articles with invalid date parameter in template
- IUCN Red List data deficient species
- Invalid conservation status
- Articles with 'species' microformats
- Taxobox articles missing a taxonbar