Pergi ke kandungan

Tulod-ulod

Mantad Wikipedia

Tulod-ulod
Scientific classification Edit this classification
Kingdom: Plantae
Clade: Tracheophytes
Clade: Angiosperms
Clade: Eudicots
Clade: Rosids
Order: Oxalidales
Family: Oxalidaceae
Genus: Averrhoa
Species:
A. bilimbi
Binomial name
Averrhoa bilimbi
Synonyms[1]
  • Averrhoa abtusangulata Stokes
  • Averrhoa obtusangula Stokes

Tulod-ulod (kosoruan ointutunan sabaagi tulod-ulod, guas batad toi ko' guas sokulit aragang-ragang[2])nopo nga guas di mongua mantad genus Averrhoa, paganakan Oxalidaceae. . Iti notumbayaan mantad Kopulawan Maluku id Indonesia  nga nadadi poinsandad om kosoruan haro id pointongkop Asia Kabaatan kosilaon. Tonomon iti id ponong kinoyonon tropika Asia Kabaatan om Amerika. Iti nopo nga tobpinai tosomok do guas kombirilan.

Pongintalangan

[simbanai | simbanai toud]

Tulod-ulod nopo nga guas tropika Roun okoro i dumampot kinawas gisom 15m. [<span title="This claim needs references to reliable sources. (September 2023)"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Citation_needed" rel="mw:ExtLink" title="Wikipedia:Citation needed" class="cx-link" data-linkid="115">citation needed</a></span>] Iti kosoruan mogikaakawo o rondong, miampai osikap mamaagi kumaa bagas . Roun tulod-ulod mogisoosowoli, kininaru kiikiro 30–60 sm naru. Monikid roun kiharo 11-37 roun; ahandui gisom ahandui, 2-10 cm ninaru, om 1-2 cm linaab, om mogitiitimung id dompok raan.[3] Roun dau irad do saramai . Guas diti nopo nga kiharo 18-68 tusak id suang malai i noto'odo id watang om raan suai. Tusak dau heterostylous, tonggungon id suang pongusakan malai kijumbai. perbungaan malai berjumbai. pongusakan malai kijumbai. Owongi o tusak dau, mahkota 5 kelopak kininaru 10-30 mm, otomou ongosilou gisom osohug araaragang.[4]

Tua dau kibontuk elips, poinaru, kiukuran kiikiro 4-10 cm om somonu dingus 5 samar-samar.[5] Alamou o kulit dau gisom lumakun tokuri, onipis om kililin miniolon mantad otomou omulok kumaa otomou ongosilou soira ansak.[6] Okorup o dau do tonsi om oonsom o juus dau om ki asid tomod om do dilo au aakan sabaagi tua di ahata miampai sondiidau.[7]

Soginsasad om tiyonon

[simbanai | simbanai toud]

Tulod-ulod notumbayaan mantad Maluku, Indonesia, spesies dilo tinanom om okito id pointongkop Indonesia, Timor-Leste, Filipina, Sri Lanka, Bangladesh, Maldives, Myanmar (Burma), om Malaysia. Kosoruan adadi nogi iti id pogun Asia Tenggara di suai. Id suang India, hinonggo kosoruan orubaan taman yau id dumo, tulod-ulod nosiliu olias id koiyonon bobos alasu id pogun diti.[8] Okito nogi iti id koiyonon disan rahat id India Kabaatan.  [<span title="This claim needs references to reliable sources. (August 2024)">citation needed</span>]

Id labus Asia, tinanom ilo guas id Zanzibar. Ontok toun 1793, pinointutunon o tulod-ulod doidJamaica mantad Timor om kalapas piipiro toun, tinanom id pointongkop Amerika Selatan om Tangan hinonggo nointutunan sabaagi mimbro. Id Suriname, tua diti nointutunan sabaagi lange birambi. Pinointutun id ontok kolimpupuson abad ko-19, tinanom yau mibagal komersial id kinoyonon diti mantad do timpu dilo. [9] Id Guyana, lohowon iti sabaagi Sourie, One Finger, Bilimbi, om Kamranga. [<span title="This claim needs references to reliable sources. (August 2024)">citation needed</span>]

Guas diti nopo nga guas tropika, au songkuro katahan do atamis mantad ko' carambola, sumuni bobos tosonong id tana di alabung om koluyungon di osonong (nga nogi mingkakat watu kapur om togis). Lobi orohian do songinsasad darun i miagal solinaid toun, nga miampai timpu magadau 2 gisom 3 tulan. Do dilo, spesies dilo au oihum, sabaagi poomitanan, id ponong bobos oyopos id Malaysia. Id Florida, hinonggo kopuriman yau do mokiilo soroinsan-insan, guas dilo momoguno pongoligan mantad sarup om atamis.[10]

Id Indonesia, tulod-ulod i nointutunan sabaagi belimbing wuluh, asaru gunoon montok manahak roso oonsom toi ko' ki asid kumaa taakano, mongolon do asam jawa toi ko' tomato. Id watas koibutan kotonobon Aceh, na'awet iti miampai pongosinan om pongoringan tadau montok momonsoi tonsomon sunti, ponginsonong roso dompuran montok momonsoi mogikaakawo naansakan Aceh, iti nopo nga kakamot oponsol id suang lpginumuan naansakan Indonesia irad sambal belimbing wuluh.[7]

Id Philippines, hinonggo kosoruan lohowon do kamias om ibâ, kosoruan oihum id ponong dolikud walai. Tua-ua' akanon mibagal mata toi ko' pino'obug id suang silaon watu. Milo iti ruhangan do kari toi ko' sabaagi kakmot pongonsom montok taakanon Filipina andang irad sinigang, pinangat and paksiw. Iti milo pakayadon montok pomogompian om gunoon sabaagi rampa nahatus. Gunoon iti montok momonsoi salad i ralatan miampai tomato, om losu cincang, miampai kisap sabaagi sos.

Tulod-ulod i au po naansak pinosodia' sabaagi pomoruhang roso om sinurungan miwaya do served with takano om kasang id Costa Rica.

Id Timur Osodu, hinonggo nontodonon guas dilo, somoonu ruhangan kumaa kari.

Id Malaysia om Filipina, tulod-ulod winonsoi dumadi jem i oomis om oonsom, miampai profil roso i miagal miampai prun toi ko' plum.

Id Kerala om Coastal Karnataka, India, gunoon iti montok momonsoi acar om kari manuk, loolobi po miampai sadin, om id ponong kinoyonon Karnataka, Maharashtra, om Goa tua dau kosoruan akanon manta miampai silaon om rampa nahatus. Id Guyana om Mauritius, iti dodion acar/bosou.

Id Maldives hinonggo nointutunan yau sabaagi bilimagu, onsomon yau miampai rampa aromatik om akanon miampai takano om Garudhiya sandad (sup sada). Gunoon nogi iti id suang mogikaakawo taaakanon Maldivian lokal irad Boakibaa om Mashuni sabaagi kakamot pongonsom.

Id Seychelles, iti asaru gunoon sabaagi ramuan montok manahak roso opodos kumaa ogumu taakanon kreol Seychellois, loolobi po sada. Asaru iti gunoon id suang sada pinagang om nogi (doos asaru) id suang modsurung daging jerung, lohowon do satini reken. Onsokon nogi iti miampai losun, tomato, om lado cili montok silihon do sos. Somonu gompioni iti miampai silaon montok gunoon soira okonko diolo do timpu.

Jus tulod-ulod (miampai pH kiikiro 4.47) dodion tiinumon panamis. Iti milo pongolon do mangga id suang momonsoi chutney. Suai ko' iri, tua-ua' milo awetton miampai pangansaman,[11] i mongingkuri keasidan dau.

Bagas taraat i ki potensi

[simbanai | simbanai toud]

Tua dau kisuang taang oksalat i akawas.

Tua dau kisuang nogi do caramboxinneurotoxin. Piisa'an koduo-duo kakamot milo nogi kopongulai toruol tua tawak akut soira akanon o tua' miampai lobian, miagal irad kiis carambola. Om montok diolo i kifungsi tua tawak i normal pogulu diti, iti milo kopongulai bagas neutrotoksik om nefrotoksik.[12]

Kogunaan suai

[simbanai | simbanai toud]

Id Malaysia, tulod-ulod di ki asid tomod gunoon montok momoborisi bilah keris blades.[13]

Id Filipina , asaru iti gunoon id kinoyonon labus kakadayan sabaagu alternatif pomugas noda.[14]

Id watas Addu id Maldives, tusak tootonomon tulod-ulod kosoruan gunoon ontok abad ko-20 sabaagi pamawarana bangkad.

  1. "The Plant List: A Working List of All Plant Species". Linoyog ontok May 16, 2014.
  2. "Averrhoa bilimbi". Germplasm Resources Information Network. Agricultural Research Service, United States Department of Agriculture.
  3. "Averrhoa bilimbi L." Singapore Government, National Parks Flora & Fauna Web.[noputan di napatai sogigisom]
  4. Ahmed, QamarUddin; Alhassan, AlhassanMuhammad (2016). "Averrhoa bilimbiLinn.: A review of its ethnomedicinal uses, phytochemistry, and pharmacology". Journal of Pharmacy and Bioallied Sciences (id boros Inggilis). 8 (4): 265–271. doi:10.4103/0975-7406.199342. ISSN 0975-7406. PMC 5314823. PMID 28216948.
  5. "Buy BILIMBI Fruit Tree - Averrhoa bilimbi". www.daleysfruit.com.au. Linoyog ontok 2018-10-25.
  6. "Averrhoa bilimbi L." Singapore Government, National Parks Flora & Fauna Web.[noputan di napatai sogigisom]
  7. 7.0 7.1 Xu, Eren; Wijaya, Christofora; Faridah, Didah (2017). "Characterization of aroma compounds in Indonesian traditional seasoning (asam sunti) made from Averrhoa bilimbi L." Emirates Journal of Food and Agriculture: 1. doi:10.9755/ejfa.2016-11-1577. ISSN 2079-052X. S2CID 99618494. Ralat maganu:Tag <ref> tidak sah, nama "xu" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza
  8. Morton, J. 1987.
  9. Morton, J. 1987.
  10. Morton, J. 1987.
  11. "Achar bilimbi-Bilimbi pickle". ile-maurice.tripod.com.
  12. Wong, Koh-Wei; Lansing, Meryl Grace (July 2021). "Case of acute kidney injury due to bilimbi fruit ingestion" (PDF). BMJ Case Reports. 14 (7): e242325. doi:10.1136/bcr-2021-242325. Linoyog ontok 2 December 2024.
  13. "Averrhoa bilimbi". United World College of South East Asia. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 21 January 2019. Linoyog ontok 16 December 2010.
  14. "Growing Kamias and Its Many Uses". EntrePinoys Atbp. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 14 July 2011. Linoyog ontok 16 December 2010.