Boros Latin
| Latin | |
|---|---|
| Sandad id | |
| Etnik | |
| Era | As a native language, from the 7th century BC to c. AD 700 |
| Latin alphabet (Latin script) | |
| Status nokoimagon | |
Boros nokoimagon id | Templat:Country data Vatican City |
| Tinoina do | Pontifical Academy for Latin |
| Kod boros | |
| ISO 639-1 | la |
| ISO 639-2 | lat |
| ISO 639-3 | lat |
| Glottolog | impe1234lati1261 |
| Linguasphere | 51-AAB-aa, -ab, -ac |
Greatest extent of the Roman Empire under Emperor Trajan (c. 117 AD) and the area governed by Latin speakers. Many languages other than Latin were spoken within the empire. | |
Boros Latin nopo nga boros kuno ii au asaru do gunoon id suang zaman moden diti suai ko sabaagi boros do boogian pagawai-pagawai rasmi id Kota Vatican, iso pogun di tokoro id pomogunan. Sundung do ingkaa, sabab rahunf do karajaan Rom i agaras ontok zaman pogulu po, boros diti nakaanu do bagas ii aralom id Eropah om roromu-roromu dau nga milo do okito id suang boros moden miagal ko Boros Inggeris om boros Perancis.
Sajara
[simbanai | simbanai toud]Bahasa Latin nopo nga boros Italik mantadLatium, iso watas id Itali poinsorili kota Rom. Oponsol o boros diti soira nokoimbulai porinta Rom id nombo nosiliu o boros Latin sabaagi boros rasmi. Ontok timpu kalantayon kopomorintaan diti, gunoon o boros Latin gisom id pulau Britain id kotonobon rahat gisom Palestin id dompok kabaatan kosilaon Eropah.
Soira naratu kopomorintaan Rom, kiikiro abad ko 5, au naratu o boros Latin diti nga nokotilombus do nakasarabak. Gunoon o boros diti sabaagi Lingua franca, Bahasa liturgis Gereja om boros koilaan, gisom id watas di au insan do ditaklukkan kopomorintaan Romawi.