Pergi ke kandungan

Fur Elise

Mantad Wikipedia

Für Elise
Piano music by Ludwig van Beethoven
Edisi koiso, 1867
KeyA minor
Catalogue
Composed27 Ngiop 1810 (1810-04-27)
Published1867 (1867)

Batagelle No. 25 id Aminor (WoO 59, Bia 515) doun solo piano oubasan ointutunan dati sabaagi “Fur Elise”. Iti nopo nga iso kategori muzik i popular noonsoi di Ludwig van Bethoveen. Tintod poimpasi isio, au nokoimagon om nointutunan o muzik di noonsoi dau. Soira 40 toun kalapas minidu pogun isio, noilaan nogi  iti muzik  maya di Ludwig Nohl. Ontok dii, noguno o istila Bagatelle toi ko Albumblatt pongintutun do muzik diti.  Kopoungaranan do “Elise” montok muzik diti sabaagi identiti muzik diti au kaka noilaan, nga i minonoriuk do muzik diti pinoposogu popoungaran muzik diti sabaagi Therese Malfatti, Elisabeth Rockel toi ko’ Elise Barensfeld.

Sajara[simbanai | simbanai toud]

Score not  muzik diti au nokoimagon daasom poimpasi i minomonsoi diti muzik. Soira toun 1867 nokoimagon nogi iti muzik kalapas do 40 toun minidu pogun i minomonsoi di muzik ontok toun 1827. Maya kaka di Ludwig Nohl noilaan om nokoimagon iti muzik kumaa sompomogunan. Tumanud di Ludwig Nohl manuskrip kopiipio (original) do muzik diti natagak i poinsuat do uhu “ Fur Elise am 27 April [1810] zur Erinnerung von L.v. Bthvn”( “ For Elise on April 27 in memory of L. v. Bthvn”). Muzik diti nokoimagon sabaagi iso boogian do Nohl’s Neue Briefe Beethovens (New Letters by Beerhoven) id bolikan 28 gisom 33 om no-print id Stuttgart maya di Johann Friedrich Cotta. Versi do tuni  “ Fur Elise” dinondo no-transkripsi di Ludwig Nohl nga di pogulu nogi haro o versi suai do muzik diti ontok toun 1822 i pinopokito do kosimbanan drastik waya accompaniment. Versi manuskrip nopo nga niiman transkripsi maya tangaanak( scholar)  di Beethoven i Barry Cooper. Boogian i kopiipio kopokito kosimbanan do kopomoinan muzik diti maya kotimpuunon timpu do mamain. I nopo nga arpeggios ponong longon gibang delayed maya 16th not.  Haro nogi o piipiro bar di noruhangan id transitional section kumaa B section. Kolimpupuson, okito nogi o kosimbanan do kumaa kohontolon (rising) A minor arpeggio id piece muzik dii. Timpu kopomoinan do Poco moto notumbayanan mantad koponuatan transkripisi maya di Ludwig Nohl i natagak no dinondo. Versi dinondo nopo nga kohompit do waya kopomoinan id timpu Molto grazioso. Otumbayanan do i Beethoven kirahi do momoruhang piece muzik diti kumaa koturugan do bagatelles (cycle of bagatelles).


Koponorimoon validity do transkripsi mantad di Nohl kohompit do second right-hand note in bar 6. I nopo nga not kumoiso mantad tolu upbeat i koposangkai  main melody do E4 toi ko D4. Salom score di Nohl niiman dau potosolo o E4 id bar koturu nga D4 id parallel di suai. Kogumuan do versi muzik diti nokosimban id waya kotimpuunon momoguno E4 gisom bar kolimpupuson. Kopomogunoon do D4 nopo nga mantad proses noruhangan o C id kolimpupuson do oktaf A. Sundung po i, kopomogunoon D4 id bar koturu milo orubaan id draft manuskrip not di Bethooven. Draft dii dinondo nopo nga poingompi id Beethoven-Haus Bonn. Poin suai kokomoi D4 diti, nopo nga motif do ascending seventh ohulit id bar 9 gisom 11 i timpuunon do section kumoduo id principal theme.

I pianist om musiologist ointutunan sabaagi Luca Chiantore au sokodung do i Beethoven di minanahak di piece muzik Fur Elise i gunoon dati dinondo salom tesis dau ontok toun 2010 id buuk  Beethoven al piano ( new Italian edition Beethoven al pianoforte, 2014). Otumbayaan nogi i Chiantore do i manuskrip kopiipio i pinotranskrip di Ludwig Nohl nopo nga haro (existed). Suai ko iri, salom ponuatan The Musical Times i nosuat di Barry Cooper ontok toun 1984 pinopointalang do iso mantad duo sketches i haro mionit di versi nokoimagon.

Identiti di "Elise"[simbanai | simbanai toud]

Au noilaan kopio isai “ Elise” id uhu do muzik diti  nga ogumu o kointalangan sogu mantad mononoriuk do isai kopiipio komoyon do “Elise” id uhu muzik diti. Tumanud do kointalangan (evidence)  “Elise”  id uhu muzik diti songulun tambalut tosomok di Beethoven om i poposangkai songulun di toponsol id koposion dau.

Therese Malfatti[simbanai | simbanai toud]

Therese Malfatti, kotumbayanan do pokomoyon di uhu muzik " Fur Elise"

Tumanud sogu ponoriukan di Max Unger pinointalang do transkripsi uhu muzik i noonsoi di Ludwig Nohl nopo nga yodii au pointopot om uhu kopiipio do muzik diti  ointutunan sabaagi “Fur Therese”. Nopoungaran o uhu muzik diti tumanud do sosongulun i ointutunan do Therese Malfatti von Rohrenbach zu Dezza (1972-1851). Isido nopo diti nga tambalut tosomok om tangaanak (scholar) di Beethoven i kopiipio maan dau pododio sabaagi koruhang (partner) id toun 1810, nga au minonorimo i isido di Beethoven tu’ minomili yau di kusai mantad Austria (nobleman) om sabaagi state official, i lohoon sabaagi Wilhelm von Drobdik ontok toun 1816. Piano sonata no.24 nopo maan pinokomoyon (dedicated) di Countess Therese von Brunswick i ointutunan nogi sabaagi “Fur Therese”. Musicologist do Austria i Michael Lorenz pinopointalang do i Rudolf Schachner kaka nokotungkus di musical scores Therese von Drobdik id toun 1851.  Isio nopo diti tanak kusai di Babette Bredl. Ontok toun 1865 pinologos di Babette i Nohl do mamadalin i autograph dau. Dr. Robert Greenberg, songulun mongingia muzik maya The Grear Courses om San Francisco Conservatory of Music pinopointalang do waya koponuatan do score music di Beethoven minogowit do pomusarahan do uhu i muzik nopo  “ Fur Elise” nga uhu di pointopot kopiipio “ Fur Therese”.

Elisabeth Rockel[simbanai | simbanai toud]

Gambar di Elisabeth Rockel maya di Joseph Willibrord Mahler
Anna Milder-Hauptmann, surat kumaa " Frau Kapellmeisterin Elise Hummel",1830

Tumanud ponoriukan di Klaus Martin Kopitz ontok toun 2010, haro o kointalangan do koimbulayan diti muzik gama do songulun tondu German sabaagi ponondig do soprano i kiumur 17 toun. Tondu dii lohoon sabaagi Elisabeth Rockel (1793-1883), om isido tadi' di Joseph August Rockel, songulun mamaain do Florestan ontok toun 1806 kokomoi opera Fidelio di Beethoven. Ngaran “ Elise” nopo nga koubasanan do pomolohou di songulun parish priest montok tondu diti. Isido nopo diti nga, songulun nogi tambalut di Beethoven mantad po di toun 1808, om tumanud di Kopitz, haro kaka’ o rahi di Beethoven do manansawo diti tondu. Sundung po i , no-tunangan no i Elisabeth Rockel tintod abaabayaan theater id Bamberg. Ontok dii nogi nokoingkawas o debut dau sabaagi Donna Anna id Mozart Don Giovanni. Soira toun 1811, guminuli i Rockel id Vienna om minanasawo dii tambalut di Beethoven i ointutunan sabaagi Johann Nepomuk Hummel ontok toun 1813.

Ontok toun 2015 pinoimagon di Kopitz kokomoi kointalangan do pionitan di Rockel miampai muzik i noonsoi di Beethoven. Iti nogi pinopokito do kointalangan do i Rockel nogi nga miambalut di Anna Milder-Hauptmann i poingion miampai tobpinai dau i Joseph Augustid Theater an der Wien. Surat mantad di Anna kumaa di Rockel id toun 1830 , popointalang do yau nga momolohou nogi di Rockel sabaagi “ Elise”.

Elise Barensfeld[simbanai | simbanai toud]

Maya do songulun musicologist mantad Canada ontok toun 2014, i Rita Steblin, pinopointalang yau do Elise Barensfeld nogi o popokomoyon di Beethoven id uhu muzik dau “Fur Elise” dii. Elise Barensfeld diti nopo nga nosusu id Regensburg om sabaagi do Child Prodigy id timpu toruhai. Isido nopo nga tulun di nokotimpuun kopiipio minongoi concert tours miampai di tambalut di Beethoven i Johann Nepomuk Malzel ( mantad Regesburg). Haro timpu dau mongoi ion miampai di Johann id Vienna om nakabalajar dii isido do monondig mantad di Antonio Salieri. Pinosogu di Steblin o muzik Fur Elise morujuk do tondu i kiumur do 13 toun diti .

Muzik[simbanai | simbanai toud]

Karangahan do muzik diti nopo haro woyo o kilimo boogian (five-part) rondo miampai foom A-B-A-C-A. Kowoowoyon kopomoinan dau nopo nga id A minor om timpu kopomoinan 3/8. Kotimpuun iti muzik maya A id Poco moto ( literally “ a little motion ,” a tempo indication that does not appear elsewhere in Beethoven’s works ), miampai do appergiated id ponong gibang longon sabaagi manananud irama (accompaniment). I au pointanud o irama (with unaccompanied oscilitation) nopo nga milo okito maya dominan E om chromatic tosiriba do D sharp i tumimpuun maya melodi i orongou id woyo do classical.

Kointutunan (Populariti)[simbanai | simbanai toud]

Muzik do Fur Elise diti nopo nga ointutunan no sompomogunan. Iti nogi nga gunoon sabaagi iso pinludaan tuimpuun do balajar mamain piano kumaa tongomamaamain piano (pianist) toi ko repertoire. Koubasan nopo iti muzik orongou nogi dati id rolou do pomoinan tangaanak (Children’s toys tune). Id pogun Taiwan nopo Fur Elise gunoon sabaagi rolou di luri rinomos sabaagi panakatanda' do monunuhu tongoulun do manaam rinomos tu puhuon no di pakaraja monimung rinomos id luri dii.  Id pogun dii nogi nga gunoon iti muzi sabaagi Maiden’s prayer. Suai ko iri, muzik diti kiula do universal tu’ id nonggo nopo orubaan tokou iti rolou loolobi po id website intonet.

Tumanud di Mina Yang pinointalang do muzik diti ointutunan (popular) tu’ struktur dau i first eight bars milo poadaptasi kumaa “sonic palette” i osonong ko’ muzik classical i suai. Gama do i, muzik diti fleksibel om osonong gunoon sabaagi ringtones om id kutak muzik.