Pergi ke kandungan

Hatshepsut

Mantad Wikipedia

Hatshepsut (somonu ijaon nogi sabaagi Hatchepsut di kirati Wanita Bangsawan Terulung) nopo nga firaun kolimo mantad Dinasti ko-18 id Mesir Purba. Tongo Egiptologi nokoboros do yau nopo nga sabaagi iso mantad firaun tondu di bobos nakalantoi id Mesir, di momorinta bobos alaid mantad boyoon tondu suai id suang nunu nopo dinasti poinsandad.

Koposion pogulu

[simbanai | simbanai toud]

Nosusu ii Hatshepsut ontok toun 1505 om 1495 sabaagi do tanak tondu hinggulu kumaa Thutmose I om sawo diraja dau ii Ahmose.[5] Kalapas do kinapatayon tapa dau suminawo ii Hatshepsut di Thutmose II do tabang okon ko miagal molohing om nogi o tumungkus do karajaan, masaan do apat nohopod toi ko' limo nohopogod toun yau, notumbayaan do miagal umul di Thutmose II om yau.[6]

Kinoiyonon

[simbanai | simbanai toud]
kakanan ii minigit do cartouche di Hatshepsut. Sinuang do resin cedar. Kalsit a,u nopongoh. Deposit sandad. Mantad Dinasti ko-18 mantad Deir el-Bahari, Mesir. Muzium Arkeologi Mesir Petrie, London.

Kalapas do kinapatayon do Thutmose II, Thutmose III ii id siriba umul po nokosiliu do firaun Mesir. Tumanud puru sarjana model timpuunon, id kotimpuunon ii Hatshepsut nopo nga sabaagi bupati dau.[7] Nga puru sarjana timpu di baino kasaga do mulong pia do ii id timpuunon nopo nga kitonggunan sabaagi bupati raja montok di Thutmose III ii omulok po mantad do suminalakoi yau do takhta sorili toun 1479 Pogulu Masihi, tuminanud ii Hatshepsut do minanganu ngaran firaun miampai dau masaan do toun ko-7 koporintaan dau; Sabaagi ratu do momorinta miilang ii Hatshepsut do kointaaban haro mantad di Thutmose III, maya okon ko potilombus suminunsuri mantad tadauwulan kinopilian dau sabaagi firaun kumaa toun ko-1, masaan do nokosiliu yau sabaagi no di tumungkus raja.[8][9][10][11][12][13][14] Mulong pia do raani Sobekneferu om - milo nogi- Nitocris, koumbal mongigit tonggungan sabaagi firaun, ii Hatshepsut nopo nga songulun lundu tondu ii minomonsoi do ahal di masaan do timpu otoronong om nabarasan do yau nopo nga kikuasa di lobi agayo mantad ponguasa tondu di pogulu.[15][16]

Maya retrospektif, nointalang ii Hetshepsut do monunuat purba sabaagi songulun momorinta agaaga 21-22 toun, kosuang nogi timpu dau sabaagi tumungkus raja' om raani momorinta. Sumuku do sasi' pogulu ii Josephus om Julius Africanus mantad Manetho (ohotusan ko-13 pogulu masihi), minamarait songulun raani momuruan kingaran ii Amessis toi ko' Amensis, ii nointuutunan di Josephus sabaagi tompinai tondu kumaa tungkus pogulu dau.[17] Kalapas di tondu diti nopo nga nointutunan do puru sajara sabaagi Hatshepsut. Id ponuatan di Josephus, timpu kopomorintaan dau nopo nga solinaid 21 toun om 9 tulan,[18][19] om ii Africanus minapatayad do 22 toun, namaan kanto pogonopo.[20] Ponuatan tohuri kokomoi di Hatshepsut id rikud kontemporari nopo nga mantad toun ko- 20 mantad pongintaban regnal di Thutmose III; amu no yau noboros onotok toun ko-22, masaan do minopoindalan yau kimpin labus pogun ko iso dau.[9][21] Ahal diti kopiunung do ponuatan 21 toun om 9 wulan mantad Manetho om Josephus, ii minopoilu do kolimpuupuson koporintaan di Hatshepsut ontok toun ko-22 di Thutmose III.

Paptantu do kiotimpuunon do pomorintaan dau lobi apangkal. Tapa dau ii Thutmose I tuminimpuun ontok timpu di miagal ii no tu toun 1526 pogulu masihi atoi ko 1506 pogulu masihi tumanud do agaaga takawas om tosiriba,[22] mulong pia do timpu kopomorintaan di Thutmose I om Thutmose II amu milo potontuon maya otopot. Sokiro do koduo-duo momorinta montok timpu di toniba, suminalakoi ii Hatshepsut do takhta 14 toun kalapas katabalan tapa dau;[23] sokiro do lobi alaid katabalan di nopo nga nokoindalan 25 toun kalapas dau.[22]

  1. 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 Leprohon 2013, p. 98.
  2. Dodson & Hilton 2004, pp. 130–141.
  3. Tyldesley 1996, p. 226.
  4. Wilford 2007.
  5. Nadig, Peter (2016). Hatszepsut (id boros Poland). Prószyński i S-ka. p. 89, 104. ISBN 978-83-8069-417-0.
  6. Bierbrier 1995, pp. 15–19.
  7. Dodson & Hilton 2004, p. 130.
  8. Hornung, Krauss & Warburton 2006, p. 492.
  9. 9.0 9.1 Hornung 2006, p. 201.
  10. Dorman 2005a, p. 88; Keller 2005, p. 96.
  11. Fletcher 2013, p. 156.
  12. Stiebing 2016, p. 177.
  13. Valbelle, Dominique in Emberling & Williams 2020, p. 330
  14. Cooney 2015 Reviewed by Sarll 2015.
  15. Wilkinson 2010, pp. 181, 230.
  16. Andronik & Fiedler 2001, p. 20.
  17. Waddell 1940, pp. 100–101, 108–109, 110–111.
  18. Waddell 1940, pp. 100–101.
  19. Templat:Cite Josephus
  20. Waddell 1940, pp. 110–111.
  21. Steindorff & Seele 1942, p. 53.
  22. 22.0 22.1 Grimal 1988, p. 204.
  23. Gabolde 1987.

Intangai kadau

[simbanai | simbanai toud]