Piasau
Kelapa Nyiur | |
---|---|
![]() | |
Gambar rajah pokok kelapa. | |
Scientific classification | |
Kingdom: | |
(unranked): | |
(unranked): | |
(unranked): | |
(unranked): | |
Order: | |
Family: | |
Genus: | Cocos (L.)
|
Species: | C. nucifera
|
Binomial name | |
Cocos nucifera L.
| |
![]() | |
Peta taburan asal Cocos nucifera sebelum disebarkan | |
Synonyms[1] | |
|
Piasau (Malay: کلاڤکلاڤ), nyiur, nyior, kerambil toi' ko kerambir (ngaran botani: Cocos nucifera)[2] nopo nga iso spesies susumuni palma id haro id suang genus Cocos paganakan Arecaceae. Puun diti poinggayo id toinsanan koiyonon tropika pomogunan.
Susunion diti gunoon do toinsanan tulun i momoguno doos toinsanan boogian puun montok mogiikakawo dimpoton, okon no ko tua nga roun om guas, gisom oinsaru nakaanu ngaran do "puun mogikaakawo do kogunoon".
Boros nyiur om nyior (dongoduo id suang Malay: ڽيور) nokotuhun mantad gamut Melayu--Polinesia *niuʀ.[3][4] Bontuk boros Melayu Kunonya ñīyur nopo nga iso mantad apat kawo puun palma i narait-rait id suang Batu Bersurat Talang Tuo mantad toun 684 M.[5]: 39
Boros kerambil (Malay: کرمبيل) om kerambir (Malay: کرمبير) noguno id Tana Takawas Minangkabau id Sumatera Barat.
Carl Linnaeus pinopoingaran genus Cocos mantad boros bahasa Portugis coco.[6] Boros coco noulok kumaa monompogunan Portugis om Sepanyol i nokokito tua do piasau kiharo do tolu luang i nokito miagal boogian rabas,[7][8][9][10] rabas diti poposorou yolo kumaa kawo raksasa miagal hantu id suang susuyan diolo roitan do coco toi' ko côca.[10][11]
Ponoriukan genetik moden wagu popokito kinoyonon pogulu do piasau toi ko' nyiur id kinoyonon tropika norubaan barat Lautan Pasifik/Teduh dan timur Lautan Hindi pialatan pulou Nusantara id Asia Tenggara om Melanesia,id nonggo spesies-spesies puun diti popokito ogumu kepelbagaian ciri genetik dalaman.[12][13][14][15] Titik kinombulayan diti nga nosoriuk mantad pionitan taburan spesies-spesies ketam kelapa om songongi i humontol mantad suunion diti, id nonggo kinoyonon kepulauan Asia Tenggara haro 90% kepadatan pi'iradan i kiharo id benua-benua Amerika om Afrika i kiharo kepadatan soginumu 20% om 4%.[16]
Tulun- tulun Austronesia paparayad susunion diti id suang pelayaran perahu-perahu diolo kumaa kosinoduon pulau-pulau Pasifik.[14][15][17][18] ahal diti nakapagatul montok istila id suang boros-boros songkinoyonon; boros nyiur id suang bahasa Melayu sepunca kolintuhunan-kolintuhunan suai gamut Austronesia kaampai do:[3][19][20][21][22][4][23]
Rekod fosil id New Zealand popotuduk puun tokodo miagal piasau sumuni hilo mantad 15 juta toun nakatalib. Fosil i loobi otuo nokito id Rajasthan, India. Mulong mantad nonggo kinombulayon do puun piasau, nakalaab iti id boogian tagayo kinoyonon do tropika,poinlobi solinaid disan do rahat. Do sabab tua piasau agaan om milo maampung,asaasanang do puun piasau arayad montok arus do rahat i kaanu mogowit tua piasau ontok kinosoduon di osodu. Puun piasau subur id tana kipasir, paya miampai ogumu babang matahari om rasam i pointatap (75-100 sm sontoun), i poposiliu koloniid rahat loobi asanang. Tua i pinountun mantad rahat poinsodu id koibutan miagal Norway nokito do pingkakal po apangor om kaanu sumuni alapas tinahak woyo i osonong. Mulong po do ingkaa, Kepulauan Hawaii, puun piasau noilaan sabaagi spesies i pinopointutun do pelayar-pelayar Polinesia mantad kepulauan tadon diolo id Pasifik Selatan.
Botani
[simbanai | simbanai toud]Puun om roun
[simbanai | simbanai toud]Puun piasau nopo nga Suusunion saka i agayo, kaanu iti sumuni id koinkawason do 30 meter.[2]
Roun pelepah iso puun piasau i naansak agayo gisom 6 meter tanaru. Iso roun diti pinobontuk mantad sapasang baris 15-20 tanak roun id suang iso guas tulang, iso tanak roun diti kinoruon dau 1gidom 1.5 meter anaru.[2][24] Bilah-bilah tanak roun diti noulud setangkup.[25]: 50 Upihnya aparad om asanang do oruta.[25]: 47 Pelepah i notuo aratu popotongkiad do guas puun i alamou [26] Puun piasau kitusak id umul do 4-6 toun.[27]: 109 Tusak-tusak piasau tokodo om noulud id tangkai mayang anaru i nokosuni id jambak mantad pokilok roun-roun wagu puun. Setangkai mayang piasau i ginayo id pialatan 1.0 gisom 1.2 meter, kiharo do iso tusak tondu i pointutup id pompod om 8,000 tusak kusai id dumbangan disio.Guas-guas mayang piasau i kakal po omulok sumuni do minggayo poinsuang id suang 2 tinan seludang, seludang-seludang diti akapal om atarom id disan dau.[28][27]: 109–110
Tusak kusai piasau id dumbangan tangkai mayang kumambang pogulu tusak-tusak id dohuri montok poposoliwan lisohu, tusak-tusak diti aratu alapas pinoposoliwan lisohu id doungadau.[27]: 110

Iso tua piasau noilaan mantad kongkob i noilaan sabaagi kulit i okodou i suang dau nopo nga isirong opurak om waig i oomis om owongi, kongkob diti notutupan do sabut i kiharo gentian i aparad om akapal.[29][30] Kongkob tua dau haro tolu liang susunion i asanang do okitanan id rinantai soliwan soira pataamon do sabut dau. Tunduk embrio linsou piasau i nosuni kosoliwan mantad iso liang diti..
Mibagal botani, tua piasau nopo nga "tua okoring" i nointutunan sabaagi drup.

Tua do piasau otuo pinologos sumuni om tinanom id tapak pointantu om nogi tinanom mundaliu sabaagi puun popolumis id suang lanskap. Montok piasau i alawoi oinsaru alambat om momiusak maamaso kiumul 6-10 toun. Piasau akawas kaanu poinpasi gisom 100 toun om atahan tu kaau sumuni id suang mogikaakawo woyo om kawo do tana. Montok piasau toniba, momiusak yau 3 toun alapas tinanom miampai koingkawasan au loobi do 1 meter. Piasau toniba kaanu papatahak aasil gisom kiumul do 70 toun.
Sakit om pamaraag
[simbanai | simbanai toud]Puun dau kaanu koroli do sakit i kosiliu mantad kulat, bakteria om virus i kaanu poposiliu do paksi tanga puun kosiliu aragas, guas kosiliu norobuk om kosilou do osilou. Kulat nogi kaanu mamtai do puun piasau. Mamaraag i bobos tagayo nopo nga kumbang badak om kumbang hitam. Tua piasau naakan do bosing om satanga do kinoyonon do tua dau naakan do tongkuyu piasau.
Varieti
[simbanai | simbanai toud]Varieti-varieti piasau i kiharo id Malaysia nopo nga:-
Okito nogi
[simbanai | simbanai toud]- Kelapa Matag
- Senarai pokok
- gula Melaka
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]Toud
[simbanai | simbanai toud]- Mohamad Idrus Ab. Hamid; Abdul Hamid Kornain (2007). Pakej Teknologi Kelapa. Jabatan Pertanian Malaysia. ISBN 978-983-047-069-6.
- Profil spesies id Sistem Maklumat Biokepelbagaian Malaysia
- Profil spesies id Flora om Fauna Web, Lembaga Taman Negara Singapura
- "TEKNOLOGI TANAMAN INDUSTRI: Kelapa muda (Cocos nucifera)". Agrolink. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 21 Oktober 2003.
- "TEKNOLOGI TANAMAN INDUSTRI: Kelapa (Cocos nucifera)". Agrolink. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 21 Oktober 2003.
- ↑ "Cocos L., Sp. Pl.: 1188 (1753)". World Checklist of Selected Plant Families. Royal Botanic Gardens, Kew. 2022. Linoyog ontok 29 Mei 2022.
- ↑ 2.0 2.1 2.2 Hean Chooi Ong (2006). Buah: khasiat makanan & ubatan. Kuala Lumpur: Utusan Publications. pp. 18, 64–65. ISBN 9789676118929. Ralat maganu:Tag
<ref>
tidak sah, nama "HCO" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza - ↑ 3.0 3.1 Blust, Robert; Trussel, Stephen (2010). "*niuR — coconut". Austronesian Comparative Dictionary. Linoyog ontok 16 Ogos 2021.
{{cite web}}
: CS1 maint: url-status (link) - ↑ 4.0 4.1 Blust, Robert (2014). "Some Recent Proposals Concerning the Classification of the Austronesian Languages". Oceanic Linguistics. 53 (2): 300–391. doi:10.1353/ol.2014.0025. S2CID 144931249.
- ↑ Coedes, George (1930). "Les inscriptions malaises de Çrivijaya". BEFEO. 30 (1): 29–80.
- ↑ Furtado, C. X. (1964). "On The Etymology Of The Word Cocos" (PDF). Principes. 8: 107-112. Linoyog ontok 5 November 2022 – via International Palm Society.
- ↑ Dalgado, Sebastião (1982). Glossário luso-asiático. Vol. 1. p. 291. ISBN 978-3-87118-479-6.
- ↑ "coco". Online Etymology Dictionary (id boros Inggilis). Linoyog ontok 3 May 2020.
- ↑ "coconut". Online Etymology Dictionary. Linoyog ontok 3 May 2020.
- ↑ 10.0 10.1 Losada, Fernando Díez (2004). La tribuna del idioma (id boros Sepanyol). Editorial Tecnologica de CR. p. 481. ISBN 978-9977-66-161-2.
- ↑ Figueiredo, Cândido (1940). Pequeno Dicionário da Lingua Portuguesa (id boros Portugis). Lisbon: Livraria Bertrand.
- ↑ Perera, Lalith; Perera, Suriya A.C.N.; Bandaranayake, Champa K.; Harries, Hugh C. (2009). "Chapter 12 – Coconut". In Vollmann, Johann; Rajcan, Istvan (eds.). Oil Crops. Springer. p. 370–372. ISBN 978-0-387-77593-7.
- ↑ C.R., ed. (April 2006). "Cocos nucifera (coconut), version 2.1" (PDF). Species Profiles for Pacific Island Agroforestry. Permanent Agriculture Resources, Hōlualoa, Hawai‘i. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 20 Oktober 2013. Linoyog ontok 22 Disember 2016.
- ↑ 14.0 14.1 Baudouin, Luc; Lebrun, Patricia (26 Julai 2008). "Coconut (Cocos nucifera L.) DNA studies support the hypothesis of an ancient Austronesian migration from Southeast Asia to America". Genetic Resources and Crop Evolution. 56 (2): 257–262. doi:10.1007/s10722-008-9362-6. S2CID 19529408.
- ↑ 15.0 15.1 Gunn, Bee F.; Baudouin, Luc; Olsen, Kenneth M.; Ingvarsson, Pär K. (22 Jun 2011). "Independent Origins of Cultivated Coconut (Cocos nucifera L.) in the Old World Tropics". PLOS ONE. 6 (6): e21143. Bibcode:2011PLoSO...621143G. doi:10.1371/journal.pone.0021143. PMC 3120816. PMID 21731660.
- ↑ Lew, Christopher. "Tracing the origin of the coconut (Cocos nucifera L.)" (PDF). Prized Writing 2018-2019. University of California, Davis: 143–157.
- ↑ Crowther, Alison; Lucas, Leilani; Helm, Richard; Horton, Mark; Shipton, Ceri; Wright, Henry T.; Walshaw, Sarah; Pawlowicz, Matthew; Radimilahy, Chantal; Douka, Katerina; Picornell-Gelabert, Llorenç; Fuller, Dorian Q.; Boivin, Nicole L. (14 Jun 2016). "Ancient crops provide first archaeological signature of the westward Austronesian expansion". Proceedings of the National Academy of Sciences. 113 (24): 6635–6640. doi:10.1073/pnas.1522714113. PMC 4914162. PMID 27247383.
- ↑ Brouwers, Lucas (1 Ogos 2011). "Coconuts: not indigenous, but quite at home nevertheless". Scientific American. Linoyog ontok 10 Januari 2019.
- ↑ Elevitch, Craig R., ed. (2006). Traditional trees of Pacific Islands : their culture, environment, and use. kata pengantar oleh Isabella Aiona Abbott dan Roger R. B. Leakey (pertama ed.). Hōlualoa, Hawaii: Permanent Agriculture Resources. ISBN 978-0970254450.
- ↑ Osmond, Meredith (1998). "Horticultural practices" (PDF). In Ross, Malcolm; Pawley, Andrew; Osmond, Meredith (eds.). The lexicon of Proto Oceanic : The culture and environment of ancestral Oceanic society. Vol. 1. Pacific Linguistics. pp. 115–142. doi:10.15144/PL-C152.115.
- ↑ Blust, Robert (1988). "The Austronesian Homeland: A Linguistic Perspective" (PDF). Asian Perspectives. 26 (1): 45–67.
- ↑ Elbert, Samuel H. (1964). "Hawaiian reflexes of Proto-Malayo-Polynesian and Proto-Polynesian reconstructed forms". The Journal of the Polynesian Society. 73 (4): 399–410.
- ↑ Ahuja, S.C.; Ahuja, Siddharth; Ahuja, Uma (2014). "Coconut – History, Uses, and Folklore" (PDF). Asian Agri-History. 18 (3): 221–248. Pinoopi mantad sand̠ad (PDF) ontok 10 Ogos 2017.
- ↑ Mohamad Idrus Ab. Hamid & Abdul Hamid Kornain 2007, p. 7.
- ↑ 25.0 25.1 Tomlinson, P. M. (1961). "Essays on the Morphology of Palms" (PDF). Principes. 5: 46–53.
- ↑ Pradeepkumar, T.; Sumajyothibhaskar, B.; Satheesan, K.N. (2008). Management of Horticultural Crops. Horticulture Science Series. Vol. 11, bahagian ke-2. New India Publishing. pp. 539–587. ISBN 978-81-89422-49-3.
- ↑ 27.0 27.1 27.2 Thomas, Regi J.; Josephrajkumar, A. "Flowering and pollination biology in coconut". Journal of Plantation Crops. 41 (2): 109–117. Ralat maganu:Tag
<ref>
tidak sah, nama "FaPBiC" digunakan secara berulang dengan kandungan yang berbeza - ↑ Mohamad Idrus Ab. Hamid & Abdul Hamid Kornain 2007, pp. 7–8.
- ↑ Noresah Baharom; Hasnah Mohamed; Nor Rashidah Johari, eds. (1990). Kamus Biologi KBSM. Kuala Lumpur, Malaysia: Dewan Bahasa dan Pustaka. p. 35. ISBN 983-62-1868-8.
- ↑ "Coconut botany". Agritech Portal. Universiti Pertanian Tamil Nadu. Disember 2014. Linoyog ontok 25 Oktober 2024.
- Articles with 'species' microformats
- Taxobox articles missing a taxonbar
- Articles containing Malay (macrolanguage)-language text
- Piasau
- Susunion
- Otomou
- Laman dengan ralat rujukan
- CS1 maint: url-status
- CS1 Inggilis-language sources (en)
- CS1 Sepanyol-language sources (es)
- CS1 Portugis-language sources (pt)
- CS1: long volume value