Pergi ke kandungan

Ramen

Mantad Wikipedia

Ramen
Alternative namesNankin soba, shina soba, chūka soba
TypeNoodle soup
Place of originChina (origin)
Yokohama Chinatown, Japan (adaptation)
Region or stateEast Asia
Japan
Main ingredientsChinese-style alkaline wheat noodles, meat- or fish-based broth, vegetables or meat
VariationsMany variants, especially regional, with various ingredients and toppings

Ramen nopo nga iso kawo taakanon Jepun id bontuk mi sup. Koubasanan nopo, posurungon o ramen miampai waig di tinanok, om momoguno momiro sawat miagal ko' daging wogok, rumpai rahat okoring, kamaboko, losun, om nogi tawaran. Doos tikid koiyonon toi ko' wilayah id Jepun haro kawo ramen sosondii, mantad ramen tonkotsu id Kyushu gisom ramen miso id Hokkaido.

Restoran Ramen id Johor, Malaysia

Sundung noruput do minangakan i Tokugawa Mitsukuni doo ramen ontok kolimpupuson abad ko-17, nga nalaku nogi o taakanon diti ontok timpu Meiji (ahal diti tu solinaid sajara, taakanon nopo do Jepun nga kogumuan mantad do rapaon om nogi rahat kanto). Kopointutunan taakanon Amerika om Eropah di mumang do koingkawas kopoosilan do daging kitonggungan tagayo id koinlaaban do ramen.

Pinointutun o ramen id Jepun ontok timpu Meiji. Silaon ramen nopo nga mantad ms:Hokkaidō ontok zaman Taisho.

Sundung do mantad China, timpu kopio pinointutun o ramen id Jepun nga amu po oilaan. Nontodonon hogot "ramen" nogi nga kakal po piboros-boroson. Haro iso hipotesis i milo ponongkuyaan, id hombo "ramen" nopo nga pomoroitan Jepun montok hogot boros Sina (lamian). i kikomoyon do "mi gayaton" (ngaran di kakal po gunaon montok kawo mi miagal diti id boros sina). Iso po kaagu hipotesis id hombo (laomian) toi ko' "mi tua" nopo nga bontuk sandad dau om iso po kawagu hipotesis i kiboros do ramen nopo nga roitan sabaagi (lúmiàn), ii nopo nga mi di noonsok id sos di apakot om kikanji. Suai ko ii, (lāomiàn, "lo mein") ii kirati "mongukod' om kikomoyon do poposuang kaida' mogonsok mi diti miampai popoubug id suang waig di gumolok pogulu posolianon momoguno jaring dawai.

Id kotimpuunon timpu Meiji, olohou ramen do shina soba nga baino sabaag chuka soba tu lobi otorimo do tulun ginumuan. Ontok toun 1900, restoran-restoran i popotounda taakanon Sina mantad Canton om Shanghai, popotounda nogi do ramen di aasil mantad mi (i sininsib om okon ko' ginayat momoguno longon), miampai momiro om sup di pinorolot do silaon om tulang do wogok. Kogumuan nopo tulun sina nga mongukab do kadai mimpanau, papadagang ramen om ladu gyōza kumaa pakalaja. Ontok toun 1900-an, kadai-kadai diti nopo nga momoguno tiso kakamot di sougion i pinungaranan do charumera montok mamagayat ginawo moomoboli. Iti nopo nga iso koubasanan di kakal po gunaongisom baino maya pomologod rolou om rakaman di noulit. Ontok kotimpuunon timpu Shōwa, osili ramen sabaagi iso taakanon di korohian soira makan id soliwan do walai.

Alapas Pisangadan Pogun II, tapung omura; di noimport mantad A.S. nokosuang id Jepun. Id timpu nogii dii, ogumu souder Jepun di ginumili mantad China om tana' tagayo Asia Timur, kogumuan nopo diolo nga oubas no do taakanon Cina om pongukab no do restoran China id posorili Jepun. Sundung do popular, taakanon ramen nopo nga hilo no solian milo kanon.

Ontok toun 1958, minonoodo i Ti Momofuku Ando, minongimpu'un om ponorikohon do Nissin Foods, do mi tosikap. Mi tosikap nopo nga nosili isi todo'on Jepun di kalantoi kopio ontok abad ko-20 id iso pomoundian, popomilo isai-isai nopo do mangakan taakanon diti miampai momoruhang do waig talasu no.

Mantad 1980-an, nosili o ramen do iso kointutunan koubasanan Jepun om nosoriuk mantad mogisuusuai perspektif. Id timpu di miagal nogi, mogiikaakawo ramen Jepun di nokosolian id pasaran sompogunon om milo manganu maya ngaran koiyonon sandad. Iso muzium ramen noukab id Yokohama ontok toun 1994.

Gambalan Tohontol

[simbanai | simbanai toud]
Ramen layo poimbida mantad Hokkaido

Mi di gunaon id ramen nopo nga asil mantad apat bahan tohontol:

  • tapung gandum miampai gluten di ogumu
  • tusi
  • waig
  • Ramen kari opodos mantad Hokkaido
    kansui (かん水) - iso kawo waig di poimbida ii kiharo bahan kimia pinoruhang miagal ko' kalium karbonat, natrium karbonat om sumoonu nogi asid fosfat. Naanu o ngaran diti mantad iso kolumpa id Suang Mongolia, China ii oilaan kiharo tusi kimia miagal idi di akawas.

Etimologi

[simbanai | simbanai toud]
From Seiichi Yoshida, How to Prepare Delicious and Economical Chinese Dishes (1928).
Mantad di Seiichi Yoshida, How to Prepare Delicious om Economical Chinese Dishes (1928)

Hogot ramen nopo nga noolos mantad Mandarin Chinese lamian (拉麵, 'mii gayaton').[1][2]

Hogot ramen (拉麺) nopo nga koinsan nokoimbulai Delicious and Economical Chinese Dishes (1928).[3] Id buuk dii, noboros di Yoshida minopotolinahas yau do poingkuro momonsoi ramen momoguno tapung om kansui, pision momoguno do longon om lanaton miampai ilustrasi. Pinotolinahas nogi dau do ramen nopo nga osonong montok sup toi ko' mii tosogit mantad ko mii di nolugu nga id ahal diti, ramen nopo nga sumuku kumaa mii Sina okon ko taakanon dii. Koinsan do noboros ramen sabaago taakanon nokoimbulai id Hatsuko Kuroda's Enjoyable Home Cooking (1947).[4]

Ramen di pogulu toi ko' taakanon kaagal-agal do ramen nga misuai ngaran nopo nga miagal ko, Nankin soba (南京そば, lit.'mii Nanjing'), Shina soba (支那そば, lit.'Mii Sina') toi ko' Chūka soba (中華そば, lit.'Mii Sina ').[5][6][7] Poomitanan id 1903 id Yokohama Chinatown (pogulu ointutunan sabaagi Kakadayan Nanjing), haro Ristoron Mii Nanjing (南京蕎麦所, Nankin soba dokoro).[8]

Gisom do 1950-an, koubasanan roitan do Shina soba, nga di baino Chūka soba toi ko' ramen no (ラーメン) lobi koubasanan, tu hogot 支那 (Shina, kirati 'China') nakaanu konotasi negatif maya piromutan miampai kotinoruan anti-Sina om imperialisme Jepun.[9]

  1. Urie, Chris (31 Gumas 2017). "Unearth the secrets of ramen at Japan's ramen museum". Eat Sip Trip. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 28 Mahas 2018. Linoyog ontok 7 Gomot 2018.
  2. Kodansha encyclopedia of Japan, Volume 6 (1st ed.). Tokyo: Kodansha. 1983. p. 283. ISBN 978-0-87011-626-1.
  3. Yoshida, Seiichi (1928). 美味しく経済的な支那料理の拵へ方 [How to Prepare Delicious and Economical Chinese Dishes] (id boros Jipun). Hakubunkan. pp. 368–370. doi:10.11501/1170640.
  4. Kuroda, Hatsuko (1947). 楽しい家庭料理 (id boros Jipun). Keihoku Shobo. p. 36. doi:10.11501/1065551.
  5. Media, USEN. "Indespensable Knowledge For Every Ramen Lover! A Glossary with Shop Recommendations". SAVOR JAPAN (id boros Inggilis). Linoyog ontok 20 Madas 2022.
  6. Kushner, Barak (2012). Slurp! : a social and culinary history of ramen – Japan's favorite noodle soup. Leiden: Global Oriental. ISBN 978-90-04-22098-0. OCLC 810924622.
  7. "Part 1: China Origin". Ramen Culture (id boros Inggeris AS). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 20 Madas 2022. Linoyog ontok 20 Madas 2022.
  8. 横浜新報社 (Mahas 1903). Yokohama Shinposha (ed.). 横浜繁昌記 : 附・神奈川県紳士録 [Yokohama Prosperity Book : Appendix, Kanagawa Prefecture Gentlemen's Record] (id boros Jipun). Yokohama Shinposha. p. 138. doi:10.11501/764453.
  9. Cwiertka, Katarzyna Joanna (2006). Modern Japanese cuisine: food, power and national identity. Reaktion Books. p. 144. ISBN 978-1-86189-298-0. However, Shina soba acquired the status of 'national' dish in Japan under a different name: rāmen. The change of name from Shina soba to rāmen took place during the 1950s and '60s. The word Shina, used historically in reference to China, acquired a pejorative connotation through its association with Japanese imperialist association in Asia and was replaced with the word Chūka, which derived from the Chinese name for the People's Republic. For a while, the term Chūka soba was used, but ultimately the name rāmen caught on, inspired by the chicken-flavored instant version of the dish that went on sale in 1958 and spread nationwide in no time.