Pergi ke kandungan

Rasionalisme

Mantad Wikipedia
René Descartes, filasafat Prancis it minonimpuhun do rasionalisme moden id pomogunan kotobon..

Rasionalisme nopo nga iso kaida ponoriukan it poposotol do pomusarahan sabaagi toud tapangkal do koilaan. Rasionalisme kopogowit do rati teori di posotolon do empirisisme, sabab au yau kotorimo do pancaindera sabaagi toud koilaan. Konsep tapangkal diti kaanu popokito do kotumbayaan di ogirot kokomoi autoriti do pomusarahan id suang ponoriukan do toinsanai gana koilaan montok popokito do katapatan.

Rasionalisme nogi nga nosili sabaagi iso aspek di insaru gunoon montok mongilo taang intelektual sandad sosongulun. Mantad di nogi, rasionalisme di kitimpohon nilai saintifik au kopio kotorimo do kaharaan wahyu om mukjizat sabab koduduo ahal dilo au otorimo do logik. Pongilaan do iso-iso ahal di saintifik toi ko au nopo nga oilaan mantad logik nangku toi au ahal di.

Koilaan sandad

[simbanai | simbanai toud]

Rasionalisme haro id suo konteks om gana:

  • Gana ugama: id gana ugama, rasionalisme nopo nga iso goos sumaap do nuludan ugama maya kritikan.
  • Gana falsafah: id gana falsafah, rasionalisme nopo nga iso goos it sumaap do pomusarahan mantad falsafah empirisme, om oponsol nogi id aspek teori.


Rasionalisme nopo nga iso pomusarahan di kopisulak do pomusarahan emperisisme, sabab rasionalisme kaanu poposotol do toilaan nopo nga aanu manta aasil pomusarahan. Pomusarahan diti nogi nga haro pionitan do ahal ideologi miampai pomusarahan humanisme om atiesme, iri no tu kaanu mogiboboros ahal-ahal di poinlabus do kotumbayaan om ugama tongoulun. Sundung pia di nga haro ii kasari pisuaian do pomusarahan-pomusarahan diti, iri no tu:

  • Humanisme poinlongkod id tongulun om tasil dau sabaagi gua pogibabarasan. Nga rasionalisme au nokoumbal momoros do perspektif pomusarahan diti poinlongkod montok tongulun no, sabab iri nogi tu haro rasionalis-rasionalis di au kotorimo do woyo pomusarahan humanisme diti.
  • Ateisme miagal di oilaan dati nopo nga iso kotumbayaan om pomusarahan di au kotorimo do kotumbayaan kumaa dewa om kinorohingan, nga rasionalisme au nokoboros do nunu-nunu kokomoi koponorimaan do dewa om kinorohingan. Sundung pia rasionalis moden kiwaa rahung tagayo do atheis nga au toinsanai rasionalis nopo nga atheis.

Id labus konteks ugama, rasionalisme asaru oguno id gana suai it poinsandad miagalko id gana politik om sosial. Id gana poinghompit, ahal popopipit do topurimanan, kotumbayaan sandad toi ko tadat koubasanan id iso iso tinimungan tulun nopo nga iso woyo toponsol do perspektif rasionalis diti.

Maso pintanganan do abad ko-20, haro tradisi rasionalisme di obobos apanggot om oulud, it narahung do kogumuan tulun mantad tinimungan intelektual om momumusorou tosinggawa.

Rasionalisme moden kiwaa okuri no piagalan do rasionalisme kontinental it nitolinahas di René Descartes. Pisuaian ii bobos atalang nopo nga rahung do gana sains id rasionalisme moden di kaanu popokito do katapatan iso-iso ahal maya pongumbalan om pogintangan ii katanud do proses saintifik, iri no tu iso proses di au kookunan do rasionalisme kontinental.

Tokoh-tokoh tapangkal

[simbanai | simbanai toud]
  • Walai id tasik Como (Triennale Milan ke-5)
[simbanai | simbanai toud]
  • "Rationalism vs. Empiricism". Stanford Encyclopedia of Philosophy.
  • Rationalism - PhilPapers
  • [1] Diarkibkan 2017-06-25 di Wayback Machine - Indiana Philosophy Ontology Project
  • Homan, Matthew. "Continental Rationalism". Internet Encyclopedia of Philosophy.
  • Templat:Cite SEP
  • John F. Hurst (1867), History of Rationalism Embracing a Survey of the Present State of Protestant Theology