Rombituon

Rombituon nopo nga bebola jisim gas ii nowonsoi sabab do gayaton graviti diolo sondii. Kinilou rombituon nopo nga aasil mantad do tindakbalas pelakuran nukleor id boogian teras, miampai do roromu hidrogen nopo nga miamung montok papaasil roromu helium, gelombang elektromagnetik, om tenaga. Timpuunon nopo do kinosusuon rombituon no notumbayaan mantad do kepulan gas hidrogen om debu angkasa ii minomonsoi do Nebula.
Soira otimung debu om giis, koingkawas o daya graviti dau om mamagayat lobi ogumu do debu om giis mantad Nebula gisom mampat om mombontuk bebola giis. Soira kiwaa daya mamagayat graviti di takawas do bebola giis diti, koingkawas tekanan gisom papaasil linasu takawas gisom koindalan pelakuran nuklear gas hidrogen ii popobibas helium, haba om cahaya.
Rombituon ii osomok do pomogunan nopo nga tadau, kisinodu do sinodu purata 149,680,000 kilometer, tonudon do Proxima Centauri id suang gugusan rombituon Centaurus kiikiro 39.9 trilion kilometer toi ko' 4.2 toun cahaya. Pakalason o rombituon maya spektrum cahaya ii pinaasil i manantu do wotik magapui rombituon, linasu, katalangan, ginayo, jisim, kotumpatan om komposisi kimia.
Katalangan rombituon nopo nga abaagi kumaa 1 gisom 6 miampai iso nopo nga rombituon di totos atalang om 6 sabaagi rombituon di totos malap. Kiwaa nogi katalangan ii tukuon maya mutlak ii ointutunan sabaagi magnitud mutlak id pialatan do +26.0 gisom -26.5. Ginayo rombituon nopo nga tumanud nuludan tokoro kumaa tagayo ii nopo nga Neutron < Kerdil (0.01 ginayo Tadau ) < tadau < Garagasi < Super garagasi kiginayo 400 kali tadau). Ketumpatan rombituon nopo nga tumanud do ginayo rombituon i manahak bagas kumaa graviti rombituon.
Tonsi kimia rombituon nopo nga ilo'on momoguno kakamot spektroskop. Soira aawi tonsi hidrogen id teras rombituon, teras rombituon nopo nga kumoro om papalabus haba di togumu om papalasu do lapisan labus rombituon. Lapisan labus rombituon di kakal po ogumu hidrogen nopo nga umang buru om sumimban kumaa wotik aragang om ointutunan sabaagi garagasi aragang ii korikot ginayo do 100 kali ginayo do tadau pogulu sumiliu do rombituon kerdil topurak. Nung kiginayo lobi agayo o rombituon mantad do tadau, osiliu nodi o super garagasi taragang. Tilombuson nondo iti sumiliu do nova toi ko' supernova ii mombontuk rombituon neutron toi ko' Lohong Oitom.Templat:Userboxtop Keterangan
Warna: Suhu Permukaan: Contoh Biru > 25,000C Spica Putih-Biru 11,000C - 25,000C Rigel Putih 7,500C - 11,000C Sirius Putih-Kuning 6,000C - 7,500C Procyon A Kuning 5,000C - 6,000C Matahari Jingga 3,500C - 5,000C Arcturus Merah <3,500C Betelgeuse
Katayadan
[simbanai | simbanai toud]Rombituon nopo nga au tumayad do mogiagal id alam semesta nga kosoruan mogitiitimung id suang galaksi miampai do giis om debu id pialatan do rombituon. Galaksi tipikal nopo nga kiwaa hatusan bilion rombituon om kiwaa nogi ii 100 bilion galaksi id suang alam semesta ii okito.[1] Daamot dii, notumboyo nogi do rombituon nopo nga haro id suang galaksa miampai do rombituon nopo nga nokito id pialatan do galaksi.[2] Pongintaban ginumu rombituon ontok 2010 nopo nga noondos soginumu do 300 sextillion (3 × 1023) id alam semesta ii okito. [3]
Pombontukan
[simbanai | simbanai toud]Obontuk o rombituon maya kondensasi jirim id koiyonon do liwang miampai kopadatan jirim relatif akawas; koiyonon dii nopo nga nga kurang padat mantad liwang kebuk vakum. Koiyonon-koiyonon diti nopo nga tawan molekul - i kogumuan mantad do hidrogen miampai ginumu helium om piipiro piatus unsur di lobi awagat do kiikiro 23 gisom 28 piatus. Iso poomitanan koiyonon obontuk do rombituon nopo nga Nebula Belantik.[4] Soginumu rombituon tagayo nopo nga obontuk id tinimungan nohopod gisom do ratus ribu rombituon.[5] Rombituon-rombituon garagasi id tinimungan nopo nga kaanu papatalang do tawan om mongion do atom-atom hidrogen gisom popoimbulai koiyonon H II. Bagas miagal dii nopo nga kakasou do tawan om mangantob pombontukan rombituon do potilombus.[6]
Toinsanan rombituon nopo nga magawi do somboogian tagayo koimbulayon dau sabaagi rombituon "jujukan gulu" ii unsubon do pelakuran nukleus hidrogen kumaa helium id suang teras rombituon. Sundung do ingkaa, rombituon di misuai jisim kiwaa ula di misuai kopio id mogikaakawo taang koburuon dau. Nasib gulu do rombituon lobi agayo nopo nga misuai miampai do rombituon lobi okoro miagal ko katalangan om bagas kumaa posorili diolo. Mantad dii, puru astronomi nopo nga asaru do papakalas tinimungan rombituon tumanud do jisim.[7]
- Rombituon kijisim totos tosiriba miampai jisim id siriba do 0.5 M, milo tumurug do poimponu om papatayad helium maya sekata kumaa rombituon ontok do fasa jujukan gulu. Mantad dii, milo yolo kawaya do ponutudan potilombus om au osiliu do garagasi aragang. Kopongo magawi do giis hidrogen diolo, osiliu rombituon diti do kerdit topurak helium om sumogit do toloyo.[8] Gama do jangka mamaamasi rombituon 0.5M nopo nga lobi alaid mantad do umul alam semesta, aiso po rombituon do ingkaa ii nokoumbal mamagampot taang kerdil opurak.
- Rombituon kijisim tosiriba (kohompit Tadau), miampai jisim id pialatan 0.5 M kumaa 1.8-2.5M, tumanud do komposisi, osiliu garagasi taragang aawi tonsi hidrogen om mimpuun monutud helium id teras id suang proses kilat helium; ii popoburu teras karbon-oksigen di au osonong gisom do koloput id boogian labus sabaagi nebula platnet om mongiduan do teras diolo id bontuk do kerdil topurak.
- Rombituon kijisim sederhana, id pialatan do 1.8-2.5 M kumaa 5-10 M, katalib do taang koburuon di miagal miampai rombituon kijisim tosiriba nga oruhai id timpu id suang cabang garagasi taragang, katalang o helium rombituon diti miampai aiso fasa kilat om aawi o timpu di talaaid id suang fasa booyungan taragang pogulu mombontuk teras karbon-oksigen di au osonong.
- Rombituon tagayo kosoruan nopo nga kijisim minimum 7-10 M. Aawi po hidrogen do teras, osiliu o rombituon-rombituon diti sabaagi do garagasi super om mombontuk unsur di lobi aagat mantad do helium. Aawi koposion do rombituon diti soira teras diolo aawi om koloput id fenomena do supernova.
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ "What is a galaxy? How many stars in a galaxy / the Universe?". Royal Greenwich Observatory. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 10 Oktober 2007. Linoyog ontok 18 Julai 2006.
- ↑ "Hubble Finds Intergalactic Stars". Hubble News Desk. 14 Januari 1997. Linoyog ontok 6 November 2006.
- ↑ "Starry Starry Starry Night: Star Count May Triple". NPR. Associated Press. 1 Disember 2010. Pinoopi mantad sanḏad ontok 6 Disember 2010. Linoyog ontok 7 Disember 2010.
- ↑ Woodward, P. R. (1978). "Theoretical models of star formation". Annual Review of Astronomy and Astrophysics. 16 (1): 555–584. Bibcode:1978ARA&A..16..555W. doi:10.1146/annurev.aa.16.090178.003011.
- ↑ Lada, C. J.; Lada, E. A. (2003). "Embedded Clusters in Molecular Clouds". Annual Review of Astronomy and Astrophysics. 41 (1): 57–115. arXiv:astro-ph/0301540. Bibcode:2003ARA&A..41...57L. doi:10.1146/annurev.astro.41.011802.094844. S2CID 16752089.
- ↑ Murray, Norman (2011). "Star Formation Efficiencies and Lifetimes of Giant Molecular Clouds in the Milky Way". The Astrophysical Journal. 729 (2): 133. arXiv:1007.3270. Bibcode:2011ApJ...729..133M. doi:10.1088/0004-637X/729/2/133. S2CID 118627665.
- ↑ Kwok, Sun (2000). The origin and evolution of planetary nebulae. Cambridge astrophysics series. Vol. 33. Cambridge University Press. pp. 103–104. ISBN 978-0-521-62313-1.
- ↑ Adams, Fred C.; Laughlin, Gregory; Graves, Genevieve J.M. "Red Dwarfs and the End of the Main Sequence" (PDF). Gravitational Collapse: From Massive Stars to Planets. Revista Mexicana de Astronomía y Astrofísica. pp. 46–49. Bibcode:2004RMxAC..22...46A. Linoyog ontok 2008-06-24.