Tadau Tapa
| Tadau Tapa | |
|---|---|
Paternal Advice, linukis di Josephus Laurentius Dyckmans | |
| Observed by | 111+ pogun |
| kawo | Sompomogunan |
| Kapansalan | Mamantang om mamagatang do tapa |
| Tadauwulan | Mogisuusuai tumanud pogun |
| Kosoruan | Monikid toun |
| Mionit do | |
Tadau Tapa nopo nga tadau montok mamantang songulun father, om nogi molohing kusai, kogos paternal om rahung do tapa id suang momogun. Momogonop o Tadau Tapa do kapanaandakan suai i manahak kapamantangan kumaa puru paganakan miagal do Tadau Tina om id piipiro pogun, Tadau Mogiobpinai, om Tadau Aki Odu. Mogisuai-suai o tadauwulan kapanaandakan do tadau diti pointongkop pogun om monikid nopo do rantau nga kiwaa koubasanan sondii montok mamagatang tonggungan songulun tapa.
Id pogun-pogun katolik hilo Eropah, taandakon o tadau Tapa ontok 19 Gomot kopihondot Tadau Santo Joseph mantad di Zaman Pintangaan. Id Amerika Syarikat, pinoimpou o Tadau Tapa id pogun Washington di Sonora Smart Dodd ontok toun 1910.[1][2][3] Tadau Tapa nopo nga tadau koundarangan umum i nookunan id Lithuania om piipiro kinoyonon id Sepanyol om nokoumbal nookunan id Itali gisom toun 1977. Ii nogi nga tadau kabansaan id Estonia, Samoa, om taandakon id suang bontuk di kaagal-agal id Korea Kabaatan, id nombo ointutunan ii sabaagi Tadau Tina Tapa.
Sajara
[simbanai | simbanai toud]Solinaid piipiro abad, minapatatap o Gereja Ortodoks Timur do Tadau Tiwang koduo pogulu Tadau Kinosusuon (Nativity) sabaagi Tiwang Leluhur Ngaawi (Sunday of the Forefathers) montok momuhondom kawagu komolohingan di Kristus tumanud sakag jasmani, mimpuun di Adam om manahak panatalan kumaa patriark Abraham, i binarasan Kinorohingan do,
Maya do sakag nu, awanadan ngaawi oinsanan bansa id pomogunan
— Kinawansayan 12:3, 22:18
Karamayan nopo diti nga kohondot ontok 11 gisom 17 Momuhau.[4] Ii nopo nga papahangkum komolohingan di Maria, tina di jesus om mogisuusuai nabi.
Tadau koubasanan nopo manaandakn tapa id Eropah Katolik nga haro no mantad di toun 1508 po. Koubasanan nopo nga taandakon ii ontok 19 Gomot, kopihondot kapanaandakan Santo Yosef, i sukuon sabaagi Nutritor Domini ("Nourisher of the Lord") id suang kaajalan katolik om sabaagi panakatapa (bapa angkat) di Yesus id suang tradisi Eropah Kabaatan. Noowit o kapanaandakan diti do bansa Sepanyol om Portugis kumaa hilo benua Amerika. Osokodung o Gereja katolik do adat mamaramai tapa ontok Tadau Santo Yosef mantad di kolimpupuson abad ko-14 toi ko' mantad di koimpuunon abad ko-15 po,[5] sabaagi inisiatif do Franciscan.[6]
Id suang Gereja Ortodoks Koptik, ramayon nogi kapanaandakan montok mamagatang do tapa ontok tadau Santo Yosef nga taandakon do tutumanud katolik ii ontok 20 Madas. Kapanaadakan id suang tradisi Koptik nopo nga nokoimpuun kaka mantad abad kolimo.[5]
Id Amerika Syarikat, nosiliu pisiwalan kulom minog do taandakon o tadau diti pointongkop pogun ko au. Ontok toun 1908, minoposogu i Grace Golden Clayton do tadau nopo dii nga montok mamantang tongokuasi i nokolubuk id iso koligaganan lombong id Amerika Syarikat. Sundung do tinorimo o sogu diti ontok dii, ontok toun 1909 Sonora Smart Dodd, i pinagayo do tapa dau miampai songulun no miampai limo tulun tobpinai kusai dau, tuminindapou doid iso kapanaandakan Tadau Tina id gereja, om minanahak do kotumbayaan tinan kumaa Spokane Ministerial Association montok papaharo kapanaandakan tadau Tapa pointongkop pogun.[7]
Suai ko Tadau Tapa, taandakon nogi o tadau Kusai Sompomogunan id ogumu pogun ontok 19 Milau montok mamantang kusai om tangaanak kusai.[8]
Ijaan
[simbanai | simbanai toud]Ija'on o "Tadau Tapa" id bontuk boros ngaran iso sanganu (singular possessive) tumanud poomitanan i pinatatap di minongimpuun dii ii no Tadau Tina. Ontok toun 1912, numaan di Anna Jarvis wansayai paten frasa "Tiwang Koduo id Wulan Mikat, Anna Jarvis, Minongimpuun."[9] Pinayatad di Anna miampai ayalang do "Mother's" nopo nga nuru id suang bontuk iso sanganu mooi do oinsanan nopo paganakan nga mamantang tama diolo sondii om okon ko id bontuk ogumu sanganu, i momuhondom oinsanan tama id pomogunan."[10]
Tadauwulan
[simbanai | simbanai toud]Id siriba nopo diti nga katayadan do tadauwulan kapanaandakan Tadau Tapa tumanud kouludan id mogisuusuai pogun:

Tradisi Afrika
[simbanai | simbanai toud]Algeria
[simbanai | simbanai toud]Id Algeria, Tadau Tiwang kotolu id wulan Mahas nopo nga tadau montok manaandak Tadau Tapa.[36]
Mesir
[simbanai | simbanai toud]Id Egypt, taandakon o Tadau Tapa ontok 21 Mahas monikid toun.[37]
Kenya
[simbanai | simbanai toud]Id Kenya, taandakon o Tadau Tapa ontok Tiwang kotolu wulan Mahas om okon ko koundarangan umum.[38]
Morocco
[simbanai | simbanai toud]Id Morocco, taandakon o Tadau Tapa ontok Tiwang kotolu wulan Mahas.[39]
Mozambique
[simbanai | simbanai toud]Id Mozambique, taandakon o Tadau Tapa ontok 19 Gomot monikid toun.[40][41]
Nigeria
[simbanai | simbanai toud]Id Nigeria, taandakon o Tadau Tapa ontok Tiwang kotolu wulan Mahas.
Seychelles
[simbanai | simbanai toud]Id Seychelles, taandakon o Tadau Tapa ontok 16 Mahas om okon ko koundarangan umum.[42]
Afrika Kabaatan
[simbanai | simbanai toud]Id Afrika Kabaatan, taandakon o Tadau Tapa ontok Tiwang kotolu wulan Mahas om okon ko koundarangan umum.[43]
Sudan Kabaatan
[simbanai | simbanai toud]In Sudan Kabaatan, taandakon o Tadau Tapa ontok kolimpupuson Tontolu wulan Magus. Pinoimagon doi Ponorikohon, Salva Kiir Mayardit o Tadau Tapa pogulu 27 Magus 2012. Rinamai o Tadau Tapa di kumoinsan nogi onrok 27 Magus 2012. Au ii rinamai id Sudan Kabaatan ontok toun 2011 gama do kagabasan pogun dii.[44]
Sudan
[simbanai | simbanai toud]Id Sudan, taandakon o Tadau Tapa (عيد الأب), ontok 21 Mahas.[45]
Tradisi Asia
[simbanai | simbanai toud]Bangladesh
[simbanai | simbanai toud]Id Bangladesh, aiso tradisi sajara do manaandak Tadau Tapa (Bengali/Bangla: বাবা/আব্বু দিবস, Baba/abbu dibosh) nga nointutunan o kapanaandakan diti maya rahung Barat id pogun dii. Taandakon ii ontok Tiwang Kotolu wulan Mahas, om okon ko timpu koundarangan umum. Ii nopo laid po, au ointutunan o Tadau Tapa nga nakaralad ii id pialatan komuniti sukod Millennial om Generasi Z pointongkop pogun maya media sosial kawawagu diti. Sundung do ogumu paganakan i mongigit do kaajalan ugama om au manaandak dii nga nakaralad no karamayan diti mantad ko i laid po. Kiwaa iso frasa ointutunan i insaru gunoon do kogumuan molohing: "Tikid tadau nopo nga tadau tapa/tama, mantad dii nuru kou oupus do molohing dokoyu monikid tadau." Kogumuan tulun nopo nga popoboros no toomod do "Kotobian Tadau Tapa" kumaa tapa diolo, nga ogumu nogi i mongoi hilo restoran montok mamaramai dii om haro nogi i momoli do tindalam loolobi hilo kakadayan tangagayo. Suai ko ii, haro nogi i momoridis tindalam id walai toi ko' momoli taakanon maya talian. Soboogian nopo do tangaanak nga manahak tutungkap tokoro kumaa tapa diolo.
China
[simbanai | simbanai toud]Id Republik Rakyat China, aiso Tadau Tapa nokoimagon. Sundung do ingkaa, manaandak o soboogian tulun dii ontok Tiwang kotolu wulan Mahas tumanud koubasanan mantad Amerika syarikat. Taandakon nogi o Tadau Tapa id wilayah kotoinaan poimbida. Id Hong Kong, taandakon o Tadau Tapa ontok Tiwang kotolu wulan Mahas om okon ko timpu koundarangan umum. Id Macau, taandakon o Tadau Tapa (Dia do Pai) ontok Tiwang kotolu wulan Mahas om okon ko timpu koundarangan umum.[46]
India
[simbanai | simbanai toud]Tadau Tapa nopo nga okon ko adat pinasandad id India nga pinointutun ii maya rahung pomogunan Barat. Taandakon ii ontok tadau Tiwang kotolu wulan Mahas om okon ko' tadau koundarangan umum. Koubasanan nopo nga taandakon o karamayan diti id kakadayan tagayo miagal do Mumbai, New Delhi, Chennai, Bengaluru, Pune, Kolkata, Jaipur, Lucknow om suusuai po. Sundung do ingkaa, ii nopo nga karamayan tagayo id pogun koibutan kosilahon miagal do Nagaland om Kerala id nombo pohoroon o sambayang poimbida id gereja ontok tadau Tiwang. Soira minimpuun do taandakon karamayan diti id Amerika Syarikat ontok toun 1908 om nointutunan,[47] mimpuun o kakadayan metropolitan India moyo miampai manahak kopoimaganan montok karamayan diti. Id India, koubasanan nopo nga taandakon o Tadau Tapa miampai manahak o tangaanak do tutungkap kumaa tapa diolo miagal do kad pason, gajet elektronik, kemeja rantai amas, cawan kupi toi ko' buuk.[48]
Indonesia
[simbanai | simbanai toud]Id Indonesia, taandakon o Tadau Tapa ontok 12 Milau om okon ko tadau koundarangan umum ii. Pinoimagon di kumoinsan nogi o Tadau Tapa id Indonesia ontok toun 2006 id Balai Kota Surakarta miampai kotindapahan piipiro nahatus tulun mantad mogisuusuai tinimungan momogun kohompit no komuniti komunikasi id pialatan ugama. Gama do wagu po pinointutun, au aramai kopio kapanaandakan Tadau Tapa miabal do Tadau Tina i taandakon ontok 22 Momuhau.[49] Koumbal nogi o Google do minomonsoi doodle poimbida montok Tadau Tapa id Indonesia ontok toun 2019[50] om 2020.[51]
Iran
[simbanai | simbanai toud]Id Iran pogulu do revolusi, 24 Esfand, ii no tadau kinosusuon di Reza Shah, taandakon sabaagi Tadau Tapa tumanud kalendar Iran. Kalapas revolusi 1979, numaan alanai o tadauwulan diti kumaa 13 rejab, ii no tadau kinosusuon Ali bin Abi Talib, imam koiso id suang mazhab Syiah. Manaandak nogi o tutumanud Zoroaster do Shahrivargan sabaagi Tadau Tapa.[52]
Israel
[simbanai | simbanai toud]Id Israel, koubasanan nopo nga taandakon o Tadau Tapa sabaagi soboogian mantad Tadau Paganakan ontok 30 Shevat, sundung do haro i manaandak dii ontok 1 Mikat kopihondot do Tadau Kukumalaja.[34]
Jipun
[simbanai | simbanai toud]Id Jipun, taandakon o Tadau Tapa (Boros Jipun: 父の日, chichi no hi) ontok tadau Tiwang kotolu id suang wulan Mahas om okon ko tadau koundarangan umum. Tutungkap nopo di koubasanan do patahakon nga sake, shochu, kakamot fesyen, piipiro kawo taakanon gourmet, kakamot sipoot om mogikaakawo taakanon oomis.[53]
Kazakhstan
[simbanai | simbanai toud]Mantad toun 2012, manaandak o Kazakhstan do Tadau Mongungumolig Pogun (Boros Kazakh: Қорғаушы күні) montok momuhondom kinoponuridangan angkatan soudor. Ointutunan nogi ii sabaagi Tadau Soudor om taandakon ontok 7 Mikat. Tumanud do tulun Kazakhstan, tadau nopo dii nga 'tadau montok kusai' om sabaagi kapamantangan kumaa kokusayan om mantad dii nosiliu nogi ii sabaagi karamayan montok tapa ngaawi.[54]
Malaysia
[simbanai | simbanai toud]Id Malaysia, taandakon o Tadau Tapa ontok 15 Mahas. [55]
Mongolia
[simbanai | simbanai toud]Mimpuun o Koisaan Kusai Mongolia manaandak Tadau Tapa ontok 8 Magus 2005.[56]
Nepal
[simbanai | simbanai toud]Tutumanud Hindu nepal om nogi tinaru Newar id Nepal mamaramai om mamantang tapa diolo ontok tadau Kushe aunsi (Boros Nepal:कुशे औंसी), ontok kolimpupuson Magus toi ko' koimpuunon Manom, tumanud do toun tu tumanud nogi ii do kalendar lunar. Tumanud kalendar Hindu, karamayan nopo diti nga ontok tulan wagu id suang wulan Bhadra month.[57] Ointutunan nogi ii sabaagi Gokarna Aunsi toi ko' Pitri Tirpani Aunsi.
Id suang piipiro toun diti, mimpuun o tutumanud okon Hindu id nepal do manaandak tadauKushe Aunsi.[57] Ointutunan ii id suang Boros Nepal: Buwaako mukh herne din (बुवाको मुख हेर्ने दिन i kirati tadau montok mintong turos do tapa) toi ko' Abu ya Khwa Swoyegu id suang boros Nepal Bhasa.[35][58] Kapanaandakan nopo do karamayan diti nga pinosiliu moden maya piipiro laang kawawagu diti. baino nopo nga sumamba tangaanak do tapa diolo, popogihal tika id rabas tapa om manahak taakanon oomis, taakanon poimbida om tutungkap sabaagi soboogian mantad karamayan. sabaagi kosomulianan, manahak i tapa do restu om sambayang kotoronongon kumaa tangaanak diolo.
Ontok misawang tulan (Amavasya), nosiliu do koubasanan manahak kapantangan kumaa tapa i napatai no; mongoi o tutumanud Hindu hilo kuil Shiva Gokarneswor Mahadev, id Gokarna, iso kinoyonon disan kakadayan Kathmandu[59] om tutumanud Buddha nopo nga mongoi hilo kuil Jana Bahal (Seto Machhendranath toi ko' Tara Topurak) id Kathmandu.
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]Nuut
[simbanai | simbanai toud]- ↑ As with Russia, the celebration is officially for people who served or are serving in the Mongolian Armed Forces, but the congratulations are for all fathers and all other adult men and male children as well.
- ↑ ROC only. Though Father's Day on 8 August was first celebrated in Shanghai in 1945, there is no longer an official Father's Day in mainland China since 1949.
Citations
[simbanai | simbanai toud]- ↑ Gilbert, Daniel (11 Mahas 2006). "Does Fatherhood Make You Happy?". Time.
- ↑ "Father's Day". Melrosemirror.media.mit.edu. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 6 Magus 2011. Linoyog ontok 18 Mahas 2012.
- ↑ "Sonora Louise Smart Dodd" (PDF). Spokane Regional Convention & Visitor Bureau. 19 Mansak 2010. Pinoopi mantad sand̠ad (PDF) ontok 12 Magus 2016. Linoyog ontok 22 Magus 2016.
- ↑ Orthodox Christian.
- ↑ 5.0 5.1 Emily, Jan (20 Mahas 2015). "For Father's Day, 15 Images of Awesome Dads". National Geographic. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 20 Mahas 2015.
- ↑ Peter, Kirwin. "Happy Father's Day From This Father To All Fathers". Franciscan Renewal Center.[noputan di napatai sogigisom]
- ↑ "Meet Sonora Smart Dodd, the woman who started the tradition of Father's Day". The Economic Times. 18 Mahas 2017. Linoyog ontok 20 Mahas 2020.
- ↑ "International Men's Day: Here are the top 5 diet, health and fitness tips for men". Times Now. 19 Milau 2018. Linoyog ontok 20 Mahas 2020.
- ↑ Compare footnote 51 in LaRossa, Ralph (1997). The Modernization of Fatherhood: A Social and Political History. University of Chicago Press. p. 272. ISBN 978-0226469041. Retrieved 28 April 2016. Technically, at least, Mother's Day was 'owned' by Jarvis. She managed not only to incorporate the Mother's Day International Association but also to register 'Second Sunday in May, Mother's Day, Anna Jarvis, Founder,' as the organization's trademark.
- ↑ Louisa Taylor, Canwest News Service (11 May 2008). "Mother's Day creator likely 'spinning in her grave'". The Vancouver Sun. Canada. Archived from the original on 14 May 2008. Retrieved 7 July 2008.
- ↑ "19. ožujka – dan kad se slave očevi" (id boros Croatia). dalje.com. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 20 Gomot 2011. Linoyog ontok 18 Gomot 2011.
- ↑ "Se instituye el Día del Padre, Decreto Número 13" (id boros Sepanyol). 9 Mansak 1960. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 9 Magus 2007. Linoyog ontok 19 Madas 2008.
- ↑ "Romania Celebrates Father's Day on Second Sunday of May". Bucharest: mediafax.ro. 4 Mikat 2010. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 29 Milau 2014. Linoyog ontok 17 Mahas 2010.
- ↑ Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah; tiada teks disediakan bagi rujukan yang bernamafars-dag-dk - ↑ Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah; tiada teks disediakan bagi rujukan yang bernamadiariocritico - ↑ "Días Nacionales en Chile". feriadoschilenos.cl. 8 Gomot 2009.
- ↑ "Presentan en Costa Rica proyecto de ley para celebrar día del padre el día de San José". ACI Prensa. 26 Mikat 2005.
- ↑ "Principales efemérides. Mes Junio" (id boros Sepanyol). Unión de Periodistas de Cuba. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 5 Mahas 2008. Linoyog ontok 7 Mahas 2008.
- ↑ "Butterfield Half Marathon 2023 – Guernsey Athletics". 3 Magus 2023. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 19 Gomot 2023. Linoyog ontok 27 Mikat 2019.
- ↑ "Father's Day Special". Visit Jersey. 8 Milatok 2018.
- ↑ Notimex (14 Mahas 2008). "Preparados los capitalinos para festejar el día del padre". La Crónica de Hoy. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 13 Mahas 2011. Linoyog ontok 23 Mahas 2008. (15 June 2008, was third Sunday of June) (id Spanish)
- ↑ "Father's Day 2023: Unique ways to pamper your dad". Times of Oman. 15 Mahas 2023.
- ↑ "Días Festivos para el mes de Junio del 2008" (id boros Sepanyol). Biblioteca Nacional de Panamá. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 17 Momuhau 2008. Linoyog ontok 23 Mahas 2008. link dead 18 June 2017
- ↑ "Calendario Cívico Escolar" (id boros Sepanyol). Dirección Regional de Educación de Lima Metropolitana. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 9 Manom 2015. Linoyog ontok 7 Mahas 2008.
- ↑ Jerome Aning (14 Mahas 2008). "Daughter of missing NDF consultant believes he's still alive". Philippine Daily Inquirer. Linoyog ontok 23 Mahas 2008. (15 June 2008, was third Sunday of June)
- ↑ 26.0 26.1 26.2 26.3 26.4 26.5 26.6 "Father's Day: Who celebrates today and why". Al Jazeera (id boros Inggilis). 16 Mahas 2019. Linoyog ontok 2 Mahas 2024.
- ↑ "Fathers Day Fest, Ukrainian Nationals Soccer Club". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 13 Gumas 2016.
- ↑ Simpson, Jacqueline; Roud, Steve (2000). A Dictionary of English Folklore. Oxford: Oxford University Press. p. 120. ISBN 0-19-969104-5.
- ↑ "7 Ideas for a Zimbabwean Father's Day". Zimbablog. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 17 Ngiop 2014.
- ↑ "17 de Junio, Día del Padre en El Salvador" (id boros Sepanyol). Ministerio de Relaciones Exteriores de El Salvador. 8 Mikat 1969. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 27 Gomot 2008. Linoyog ontok 7 Mahas 2008.
Asamblea Legislativa de la República de El Salvador. 08 de mayo de 1969
- ↑ Marta Altolaguirre (17 Mikat 2008). "Reflexiones en el Día del Padre". El Periódico. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 27 Madas 2011.
- ↑ "Russia prepares to celebrate its first Father's Day". TASS. Linoyog ontok 17 Gumas 2021.
- ↑ Ralat maganu:Tag
<ref>tidak sah; tiada teks disediakan bagi rujukan yang bernamasmiles - ↑ 34.0 34.1 "Father's Day – Dads, It's Your Special Day. Enjoy It". blogs. The Times of Israel. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ 35.0 35.1 Ferguson, P. (2007). "Festivals and ceremonies". World and Its Peoples: Eastern and Southern Asia. Marshall Cavendish Corporation. p. 536. ISBN 978-0761476313.
- ↑ "Enjoy Father's Day? Thank the woman who spent 62 years campaigning for it". Culture. 19 Mahas 2020. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 17 Mahas 2019. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ "Because of the virus, dads mark Father's Day from a distance". Egypt Independent. 22 Mahas 2020. Linoyog ontok 27 Mahas 2020.
- ↑ "A makeover just in time to celebrate Father's Day". The EastAfrican. Linoyog ontok 27 Mahas 2020.
- ↑ "National Holidays in Morocco in 2020". Office Holidays. Milatok 2020. Linoyog ontok 27 Mahas 2020.
- ↑ "When is Father's Day in Mozambique? What day is Father's Day in Mozambique?". researchmaniacs.com. Linoyog ontok 20 Gomot 2021.
- ↑ "When is Father's Day in Mozambique?". holidayapi.com. Linoyog ontok 20 Gomot 2021.
- ↑ "Father's Day in Seychelles". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 18 Milatok 2017. Linoyog ontok 14 Milatok 2017.
- ↑ "Father's Day 2020: Date, History, Significance and Celebrations". Jagranjosh.com. 21 Mahas 2020. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ "Father's Day in South Sudan". timeanddate.com. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ Oliphant, Vickiie (19 Mahas 2020). "Father's Day 2020 date: When is Father's Day this year? What to buy YOUR dad this year". Express.co.uk. Linoyog ontok 27 Mahas 2020.
- ↑ "Father's Day around the world in 2020". Office Holidays. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ "The origin story of Father's Day". The Times of India. 18 Mahas 2015. Linoyog ontok 18 Mahas 2016.
- ↑ "Happy Father's Day 2020: Things To Do To Make Your Dad Feel Special". NDTV.com. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ Fauziah (2 Mahas 2020). "Celebrating Father's Day". Indoindians.com. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ "Father's Day 2019 (Indonesia)". www.google.com. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ "Rayakan Hari Ayah Nasional, Google Doodle Ajak Bikin Kartu Ucapan". Kompas (id boros Indonesia). 12 Milau 2020. Linoyog ontok 12 Milau 2020.
- ↑ "امروز هم روز پدر است". 26 Magus 2014.
- ↑ "Celebrating Father's Day in Japanese Culture". ThoughtCo.
- ↑ "Military parade was held in Zhanbyl region". Military parade was held in Zhanbyl region. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 20 Mikat 2020. Linoyog ontok 10 Mikat 2020.
- ↑ "Father's Day celebreations and traditions in Malaysia". DadShop. 19 Mahas 2021.
- ↑ "Today Fathers Day of Mongolia". News.MN. 8 Magus 2014. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
- ↑ 57.0 57.1 Nepal, Naturally. "Kushe Aunsi". www.welcomenepal.com. Pinoopi mantad sanḏad ontok 18 Mahas 2020. Linoyog ontok 25 Mahas 2020.
{{cite web}}: CS1 maint: unfit URL (link) - ↑ Gokarna Aunsi, the day for honoring fathers, nepalisansar.com, 19 Magus 2020
- ↑ Bradley Mayhew; Joseph Bindloss (2009). Lonely Planet Trekking in the Nepal Himalaya. Lonely Planet. p. 357. ISBN 978-1-74104-188-0. Linoyog ontok 12 Mikat 2013.
Toud
[simbanai | simbanai toud]- Larossa, Ralph (1997). The Modernization of Fatherhood: A Social and Political History. University of Chicago Press. pp. 90, 170–192. ISBN 0-226-46904-2.
Ann Jarvis OR Anna Jarvis mother's day.
- Myers, Robert J. (1972). Celebrations: The Complete Book of American Holidays. Doubleday & Company. pp. 184–187. ISBN 0-385-07677-0.
- Schmidt, Leigh Eric (1997). Consumer Rites: The Buying and Selling of American Holidays. Princeton University Press. pp. 275–292. ISBN 0-691-01721-2.
Noputan labus
[simbanai | simbanai toud]
Media related to Father's Day at Wikimedia Commons
- Laman dengan ralat rujukan
- All articles with dead external links
- Articles with dead external links from June 2021
- Articles with invalid date parameter in template
- Articles with permanently dead external links
- CS1 Croatia-language sources (hr)
- CS1 Sepanyol-language sources (es)
- Articles with Spanish-language sources (es)
- CS1 Inggilis-language sources (en)
- CS1 Indonesia-language sources (id)
- CS1 maint: unfit URL
- Laman menggunakan pautan ajaib ISBN
- Articles with short description
- Short description matches Wikidata
- Articles with hatnote templates targeting a nonexistent page
- Use dmy dates from June 2022
- Infobox holiday (other)
- Commons category link is on Wikidata
- Articles with GND identifiers
- Pages with authority control identifiers needing attention
- Articles with J9U identifiers
- Articles with LCCN identifiers