Teluk Benggala
Teluk Benggala | |
---|---|
![]() Pata don Teluk Benggala | |
Location | Asia Tenggara om Asia Selatan |
Coordinates | 15°N 88°E / 15°N 88°E |
Type | Teluk |
Primary inflows | Indian Ocean |
Basin countries | Bangladesh India Indonesia Myanmar Sri Lanka[1][2] |
Max. length | 2,090 km (1,300 mi) |
Max. width | 1,610 km (1,000 mi) |
Surface area | 2,600,000 km2 (1,000,000 sq mi) |
Average depth | 2,600 m (8,500 ft) |
Max. depth | 4,694 m (15,400 ft) |
Teluk Benggala nopo nga boogian kosilahon do Rahat Hindi. Sabaagi teluk bobos agayo id pomogunan, poinladsong ii maya geografi id piolitan subbenua India om semenanjung Indochina, poinladsong id siriba kinoyonon Bengal.
Kogumuan pogun id Asia Selatan om Asia Tenggaran momoguno do Teluk Benggala montok mogisuusai ababayan id koposion sangadau-adau diolo. Nung intangan id aspek geopolotik, teluk diti miwolit id ponong kotonobon om kotonobon rahat do India, id ponong koibutan do Bangladesh, om id kosilahon do pogun Myanmar om nogi id Nulu Andaman om Nicobar, India. Rontob selatan nopo nga ruludan id pialatan do Sangaman Kanda, Sri Lank om titik totos barat laut Sumatera, Indonesia.[3][4] Cox's Bazar, nopo nga pantai rahat di totos tanaru id pomogunan om Sundarbans, talun bakau totos tagayo om tiiyonon sandad posorili harimau Bengal nopo nga poingiyon id pointongkop do teluk.
Ponolikud
[simbanai | simbanai toud]Etimologi
[simbanai | simbanai toud]Nakaanu ngaran o teluk diti mantad wilaya Bengal ii kisaraja (Bangladesh baino om negeri-negeri India id Bengal Barat, Tripura om Lembah Barak id Assam Selatan). Id suang kitab tobitua India Purba, tinan waig diti nopo nga sukuon sabaagi Mahodadhi.[5] Tulun Rom Purba nopo nga mongolohou dii sabaagi Sinus Gangeticus toi ko' Gangeticus Sinus om tulun Yunani Purba nopo nga mogolohou dii id boros Yunani do, "Gulf of the Ganges",[6][7] om tinilombus do pita Eropah laid do minomoguno ngaran diti.[8]
Sajara
[simbanai | simbanai toud]
Id India Klasik purba, lohowon o Teluk Bengal sabaagi Vaṅgasāgara (Vanga Sea).[9] Ngaran suai nopo nga gunoon nogi id kosusasteraan Tamil purba ii nopo nga, Vanga Kadal (Vanga Sea toi ko' Rahat). Ointutunan nogi ii sabaagi Kalinga Sagar (Kalinga Sea).[10][11]
Tanda totos gulu koulunan Silam id rantau diti nopo nga nokorikot mantad wayaan dudumagang tekstil ii minogontok do Rahat Arab timur i narahung do koundolihon tulun Arab om Parsi om iso po kawagu nopo nga kumaa barat gisom do minirolot o koubasanan do tulun Benggali Buddha miampai do Silam.[12]
Tiiyonon kisajara
[simbanai | simbanai toud]
Id nuludan pimato:
- Antarvedi nopo nga iso tiiyonon sumambayang di nointutunan id India Selatan id watas Konaseema di Andhra Pradesh ii poimbida montok Kuil Sri Lakshmi Narasimha Swamy. Tiiyonon diti nopo nga tiyonon papatayad do Baang Godavari miruba do Teluk Bengal.[13]
- Arikamedu nopo nga tapak arkeologi id Selatan India id Kakkayanthope, Ariyankuppam Commune, Puducherry. Kisinodu iti do 4 kilometres (2.5 mi) mantad ibu pogun do Pondicherry wilaya India Puducherry
- Tana jajahan British: Cellular Jail toi ko' "Black Waters" nowonsoi ontok 1896 id Pulau Ross, somboogian mantad Rantayan Pulau Andaman. Ontok gulu 1858, ginuno o pulau diti sabaagi do tana jajahan panjara British montok manahan politik di nokotoguang hukuman panjara solinaid poimpasi.[14]
- Tapak tinungkusan Buddha Pavurallakonda, Thotlakonda om Bavikonda ii poingiliu pointongkop do pantai Teluk Bengal id Visakhapatnam id India.
- Konark nopo nga walai kumaa Kuil Tadau toi ko' Pagoda Oitom. Tiiyonon mokiumolig do Brahman diti nopo nga winonsoi mantad do granit oitom ontok pintangaan 1200 AD om noisytihar sabaagi Tapak Tinungkusan Pomogunan.
- Kuil Jagannath id Puri nopo nga iso mantad tiyonon tobitua id suang ziarah Hindu miampai no do pantai Puri id tebing Teluk Bengal. Pinungaranan o Mahhodadhi kopihondot do Lord Jagannath.
- Kuil Ramanathaswamy nopo nga id Dhanushkodi, tiyonon do Teluk Benggala om Teluk Mannar do miiso.[15]
- Turu Pagoda Mahabalipuram nopo nga ngaran montok Mahabalipuram. Mahabalipuram's Shore Temple, nopo nga Tapak Tinungkusan Pomogunan i nowonsoi ontok abad kuma-8 AD om pinolombus do mitos kiwaa onom kuil suai ii nowonsoi do hiti.
- Kuil Sri Vaisakheswara Swamy nopo nga poingiliu duo kilometer mantad pantai Visakhapatnam id siriba do saralom rahat Teluk Bengal. Jurumimboros mantad Longkod Arkeologi Marin Universiti Andhra minomboros do kuil dii nopo kanto nga bertentangan miampai do Coastal Battery.[16]
- Vivekanandar Illam nopo nga nowonsoi ontok toun 1842 mantad di "Raja Ais" Amerika Frederic Tudor montok popoopi om papadagang do ais pointongkod do toun. Ontok toun 1897, syarahan di nointutunan i Swami Vivekananda notoruntip hiti id Castle Kernan. Tiiyonon diti nopo nga nosiliu kopokitanan i poimbida montok di Swami Vivekananda om tinungkusan dau.
Kouyuuyuo gulu
[simbanai | simbanai toud]Pantai
[simbanai | simbanai toud]Pantai rahat | Tiiyonon |
---|---|
Cox's Bazar | Templat:BAN |
Kuakata | Templat:BAN |
St. Martin's Island | Templat:BAN |
Sonadia | Templat:BAN |
Nijhum Dwip | Templat:BAN |
Inani Beach | Templat:BAN |
Teknaf | Templat:BAN |
Patenga | Templat:BAN |
Bakkhali Beach, West Bengal | Templat:IND |
Digha Beach, West Bengal | Templat:IND |
Mandarmoni Beach, West Bengal | Templat:IND |
Tajpur Beach, West Bengal | Templat:IND |
Shankarpur Beach, West Bengal | Templat:IND |
Talasari Beach, Odisha | Templat:IND |
Chandipur, Odisha | Templat:IND |
Gahirmatha Beach, Odisha | Templat:IND |
Astaranga, Odisha | Templat:IND |
Chandrabhaga Beach, Konark, Odisha | Templat:IND |
Puri, Odisha | Templat:IND |
Gopalpur, Odisha | Templat:IND |
Baruva, Andhra Pradesh | Templat:IND |
Bheemili, Andhra Pradesh | Templat:IND |
RK Beach, Visakhapatnam | Templat:IND |
Rushikonda, Visakhapatnam | Templat:IND |
Yarada, Visakhapatnam | Templat:IND |
Perupalem Beach | Templat:IND |
Manginapudi Beach, Machilipatnam, Andhra Pradesh | Templat:IND |
Mypadu Beach, Nellore, Andhra Pradesh | Templat:IND |
Marina Beach, Chennai, Tamil Nadu | Templat:IND |
Edward Elliot's Beach, Chennai, Tamil Nadu | Templat:IND |
Mahabalipuram, Tamil Nadu | Templat:IND |
Nagapattinam, Tamil Nadu | Templat:IND |
Silver Beach, Cuddalore, Tamil Nadu | Templat:IND |
Tuticorin Beach, Tamil Nadu | Templat:IND |
Rameswaram Beach, Tamil Nadu | Templat:IND |
Velankanni Beach, Tamil Nadu | Templat:IND |
Serenity Beach, Pondicherry | Templat:IND |
Promenade Beach, Pondicherry | Templat:IND |
Radhanagar Beach, Andaman & Nicobar Islands | Templat:IND |
Ulee Lheue beach | ![]() |
Alur Nunang Beach | ![]() |
Ngapali | Templat:MYA |
Ngwesaung | Templat:MYA |
Chaungtha, Pathein | Templat:MYA |
Sittwe | Templat:MYA |
Casuarina Beach, Jaffna | Templat:SRI |
Trincomalee | Templat:SRI |
Navaladi Beach, Batticaloa | Templat:SRI |
Pulou
[simbanai | simbanai toud]
Pulou id teluk nopo nga ogumu, kohompit no do Kopulauan Andaman om Kepulauan Nicobar id India. Tinimungan Pulau Cheduba id timur laut, id labus pantai Burma nopo nga osonong tomod montok rangkaian nulu kitapui loupak ii somonu no opurokis.[17]
Great Andaman nopo nga kopulauan toi ko' tinimungan pulau gulu Kopulauan Andaman, om Kopulauan Ritchie nopo nga mantad pulau-pulau di lobi okoro. Kiwaa 37 toi ko' 6.5% mantad 572 pulou om pulou tokoro id Kopulauan Andaman om Nicobar i noiyanan.[18]
Isu rentas rontob
[simbanai | simbanai toud]Ribut tropika om taufan
[simbanai | simbanai toud]
Ribut tropika miampai modtongus id siniau do 119 km/j (74 mph) nopo nga lohowon do siklon soira kinintodonon mantad Teluk Benggala om lohowon do taufan id Atlantik.[19] Id pialatan do 100,000 om 500,000 mogiigiyon do Bangladesh nopo nga napatai id taufan Bhola 1970.
- 2023: Ribut Siklonik Mocha ii totos notoruk
- 2021: Ribut Siklonik Totos notoruk Yaas
- 2020: Nivar Ribut Siklonik Totos Notoruk
- 2020: Ribut Super Cyclonic Amphan
- 2019: Bulbul Ribut Siklonik Totos Notoruk
- 2019:Ribut Siknik Fani di totos notoruk
- 2018: Ribut Siknik Gaja di totos notoruk
- 2018: Taufan Titli
- 2017: Severe Cyclonic Storm Mora
- 2017: Taufan Maarutha
- 2016: Ribut Siklon di totos Notoruk Vardah
- 2016: Cyclone Nada
- 2016: Cyclone Kyant
- 2016: Cyclone Roanu
- 2015: Cyclone Komen
- 2014: Very Severe Cyclonic Storm Hudhud
- 2013: Very Severe Cyclonic Storm Phailin
- 2013: Cyclone Viyaru
- 2012: Cyclone Nilam
- 2011: Very Severe Cyclonic Storm Thane
- 2010: Very Severe Cyclonic Storm Giri
- 2009: Very Severe Cyclonic Storm Aila
- 2008: Very Severe Cyclonic Storm Nargis
- 2007: Very Severe Cyclonic Storm Sidr
- 2006: Very Severe Cyclonic Storm Mala
- 1999: Odisha Super Cyclonic Storm 05B
- 1996: Konaseema Cyclone
- 1991: Super Cyclonic Storm 02B
- 1989: November Typhoon Gay
- 1985: May Tropical Storm One (1B)
- 1982: April Cyclone One (1B)
- 1982: May Tropical Storm Two (2B)
- 1982: October Tropical Storm Three (3B)
- 1981: December Cyclone Three (3B)
- 1980: October Tropical Storm One (1B)
- 1980: December Unknown Storm Four (4B)
- 1980: December Tropical Storm Five (5B)
- 1977: Andhra Pradesh Cyclone (6B)
- 1971: Odisha cyclone
- 1970: Bhola cyclone
- The 1864 Calcutta Cyclone: caused a storm surge of 40 feet. Barometer 28.025 inches of mercury. 50,000 direct deaths and 30,000 from disease.[20]
- The Backergunge cyclone of 1876: 10 to 30 or 40 feet storm surge. 100,000 direct deaths and 100,000 indirect from disease.[20]
- The False Point cyclone of 1885: 22 feet of storm surge. Barometer 27.135 inches of mercury.[20]
See also
[simbanai | simbanai toud]Ralat Lua: bad argument #2 to 'title.new' (unrecognized namespace name 'Portal').
- History of Indian influence on Southeast Asia
- Maritime Silk Road
- Arabian Sea
- Bangladesh and the Indo-Pacific Strategy
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ "Map of Bay of Benglal- World Seas, Bay of Bengal Map Location – World Atlas". 4 Mansak 2021. Pinoopi mantad sanḏad ontok 3 Madas 2013. Linoyog ontok 18 Milau 2011.
- ↑ Chowdhury, Sifatul Quader (2012). "Bay of Bengal". In Islam, Sirajul; Jamal, Ahmed A. (eds.). Banglapedia: National Encyclopedia of Bangladesh (Second ed.). Asiatic Society of Bangladesh. Pinoopi mantad sanḏad ontok 4 Gomot 2016. Linoyog ontok 11 Milau 2015.
- ↑ "Map of Bay of Benglal- World Seas, Bay of Bengal Map Location – World Atlas". 4 Mansak 2021. Pinoopi mantad sanḏad ontok 3 Madas 2013. Linoyog ontok 18 Milau 2011.
- ↑ Chowdhury, Sifatul Quader (2012). "Bay of Bengal". In Islam, Sirajul; Jamal, Ahmed A. (eds.). Banglapedia: National Encyclopedia of Bangladesh (Second ed.). Asiatic Society of Bangladesh. Pinoopi mantad sanḏad ontok 4 Gomot 2016. Linoyog ontok 11 Milau 2015.
- ↑ Dey, Nundo Lal (1927). Geographical Dictionary of Ancient and Mediæval India (2nd ed.). Luzac & Co. p. 120.
- ↑ "Dictionary of Greek and Roman Geography (1854), GANGE´TICUS SINUS". www.perseus.tufts.edu. Pinoopi mantad sanḏad ontok 20 Gumas 2023. Linoyog ontok 6 Gumas 2023.
- ↑ "Harry Thurston Peck, Harpers Dictionary of Classical Antiquities (1898), Gangetĭcus Sinus". www.perseus.tufts.edu. Pinoopi mantad sanḏad ontok 20 Gumas 2023. Linoyog ontok 6 Gumas 2023.
- ↑ 1794, Orbis Veteribus Notus by Jean Baptiste Bourguignon d'Anville
- ↑ Chhabra, B.ch (1949). "Epigraphic Indica". p. 57.
- ↑ Agarwala, Nitin (2020). "The Re-Emergence of the Bay of Bengal". The Journal of Territorial and Maritime Studies. McFarland & Company. 7 (2): 49–73. ISSN 2288-6834. JSTOR jtms.7.2.49.
- ↑ Mohanty, PC (Milau 2011), Maritime Trade of Ancient Kalinga (PDF), Orissa Review, p. 41, pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 14 Ngiop 2021
- ↑ Eaton, Richard M. (1993). The Rise of Islam and the Bengal Frontier, 1204–1760. University of California Press. Pinoopi mantad sanḏad ontok 6 Momuhau 2022. Linoyog ontok 6 Momuhau 2022.
- ↑ Chakravorty, Sohini (5 Milatok 2012). "In the lap of Godavari, all the time to sit and stare". The Hindu. Pinoopi mantad sanḏad ontok 10 Momuhau 2021. Linoyog ontok 10 Momuhau 2021.
- ↑ "History of Andaman Cellular Jail: Recapture of Andaman Islands to keep Political Prisoners". AndamanCellularJail.org. Pinoopi mantad sanḏad ontok 13 Milatok 2007. Linoyog ontok 6 Magus 2010.
{{cite web}}
: CS1 maint: unfit URL (link) - ↑ "Ramayana". Ramayana.com. 16 Magus 2005. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 16 Magus 2005.
- ↑ Morien Institute – underwater discoveries news archive, January–June 2006, "Sri Vaisakheswara still lies underwater" Archived 14 Ngiop 2006 at the Wayback Machine; accessed 22 January 2007
- ↑ Templat:EB1911
- ↑ The long stretch of sand glistening like silver dust URL accessed 10 January 2015
- ↑ "Forces of Nature—Natural Disaster Fast Facts". National Geographic. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2 Ngiop 2009. Linoyog ontok 30 Magus 2016.
- ↑ 20.0 20.1 20.2 Tannehill, Ivan Ray (1969) [First published 1945]. Hurricanes: Their Nature and History: Particularly Those of the West Indies and the Southern Coasts of the United States (6th ed.). Princeton University Press. pp. 38–40. ISBN 978-0-8371-2316-5.
- Laman yang ada ralat skrip
- CS1 maint: unfit URL
- Webarchive template wayback links
- Articles with short description
- Short description is different from Wikidata
- Use dmy dates from April 2020
- Articles with invalid date parameter in template
- Coordinates on Wikidata
- Articles using infobox body of water without pushpin map
- Articles using infobox body of water without image bathymetry
- Articles with hatnote templates targeting a nonexistent page