Pergi ke kandungan

Wilayah Ağrı

Mantad Wikipedia
Wilayah Ağrı
Ağrı ili
Settlement
Kinoyonon do wilayah id Turki
Kinoyonon do wilayah id Turki
CountryTurkey
SeatAğrı
Government
 • GovernorMustafa Koç
Area
11,099 km2 (4,285 sq mi)
Population
 (2022)[1]
510,626
 • Density46/km2 (120/sq mi)
Time zoneUTC+3 (TRT)
Area code0472
Websitewww.agri.gov.tr

Wilayah Ağrı (Turkish: Ağrı ili, Kurdish: Parêzgeha Agiriyê;[2] nopo nga wilayah id koibutan do Turki, mirontob miampai Iran id ponong kotonobon, Kars kumaa id ponong koibutan, Erzurum id ponong koibutan kotonobon, Muş om Bitlis id ponong kabaatan kotonobon, Van id kabaatan om Iğdır id koibutan kosilahon. Kinoyonon diti nopo nga soginayo do 11,099 km2,[3] miampai populasi soginumu 510,626 (di toun 2022).[1] Ibu kota wilayah nopo nga Ağrı, I poinladsong id dataran takawas miampai kinawas1,650 metres (5,410 ft) (5,410 kaki). Doğubayazıt nopo nga ibu kota wilayah di gisom do toun 1946.[4] Gabenor dinondo nopo nga i Mustafa Koç.[5]

Wilayah nopo diti nga roitan sabaagi sampapas mantad Armenia Kotonobon[6] om soboogian do wilayah nokodori id wilayah do Ayrarat[7]id Kerajaan of Armenia. Sobolum do pamatayan soroguugumu do Armenia, wilayah nokoburu do Ağri nopo nga soboogian mantad do onom Vilayet Armenian.[8][9] Wilayah diti nopo nga roiton sabaagi soboogian do Turki om majoriti do tulun Kurdish.[10][11]

Watas do Wilayah Ağrı
Istana Ishak Pasha

Abaagi o wilayah Ağrı kumaa apat wilayah (watas ibu kota nopo nga pinakapal ponuat):

Wilayah Ağrı nopo nga nosorilian do Konuluhan Aras mantad do koibutan.[12] Ağrı nopo nga pinungaranan mantad do Nulu Ararat di miinsomok. Strat nulu kitapui miampai kinawas 5,137 metres (16,854 ft) (16,854 kaki) nopo nga nulu bobos takawas id Turki om nogi simbol kabansaan kumaa tulun Armenia (intangai Armenia Kotonobon). Milo takadon o nulu diti id hiti om okito mantad boogian Azerbaijan, Iran, Georgia, om Armenia. Kakadayan tokoro di bobos tosomok miampai nulu diti nopo nga Doğubayazıt.

46% nopo wilayah diti nga noponu do konuluhan, 29% tapatau, 18% nopo nga tapatau takawas om 7% nopo nga padang takawas kisakot. Suai ko' Ararat, haro nogi piipiro timpak suai o kolobi do 3,000 meter, kohompit no Nulu Kösedağ, Aladağlar om Tendürek. Kinoyonon di tapatau om oruak, nolikupan do endapan nulu kitapui, om gunoon montok pomutanaman bijirin om ragut. Mogikaakawo bawang tokoro montok Bawang Murat (i gunoon id Euphrates) lumuyung maya do kinoyonon dii om moniram do kinoyonon tapatau dii. Padang kisakot di akawas dii nopo nga gunoon montok mokisakot.

Kowoowoyoon do hiti nopo nga osogit (purata suhu nopo nga lobi kuang -10 °C (14 °F) maamaso timpu tosogit) om piras do nulu nopo nga kogumuan no aiso nunu-nunu. Kiwaa piipiro wayaan om wayaan toponsol maya do nuluhon diti.

Historical population
YearPop.±% p.a.
192757,177—    
1935107,206+8.17%
1940121,477+2.53%
1950155,455+2.50%
1960215,116+3.30%
1970290,311+3.04%
1980368,009+2.40%
1990437,093+1.74%
2000528,744+1.92%
2010542,022+0.25%
2020535,435−0.12%
Source:Turkstat[13][14]
Ishak Paşa Sarayı id Doğubayazıt watas do wilayah Ağrı, kopokitanan mantad sodu di toun 2006.

Dataran takawas Ağrı nopo nga nokuasa do kerajaan Urartu gisom kinoundolihon dau kumaa Kerajaan Armenia. Kinoyonon diti nopo nga korohian do tulun ginumuan sabaagi totobon sumuang mantad kosilahon om kotonobon. Koumbal o kinoyonon diti piguli-guli onuon do tulun Assyria, Yunani, Rom, Byzantine, Arab, Georgia, Mongol, Parsi, om id kolimpupuson nopo nga naanu do Seljuq om Turki Uthmaniyyah.

Tulun Silam di kumoiso id kinoyonon diti nopo nga i Abbasiyah di toun 872. Tulun do Turki nopo nga tumimpuun do sumuang id kinoyonon diti miampai ginumu di tagayo gama do kinaalaan do tantara Byzantine id Malazgirt di toun 1071, koumbal nogi monoroinsan gusaon do Mongol. Pinosuang di Sultan Selim I o kinoyonon diti id suang do Empayar Uthmaniyyah kalapas Pisangadan Chaldiran. Wilayah diti nopo nga soboogian do Erzurum Vilayet maamaso Empayar Uthmaniyyah.

Inspektorat-Jeneral

[simbanai | simbanai toud]

Id kolimpupuson do toun 1920-an, In the late 1920s, id suang do goos montok mongilag panaapan do Ararat,[15][16] wilayah diti nopo nga pinosuang id Inspektorat-Jeneral Kumoiso (Turkish: Birinci Umumi Müfettişlik) miampai wilayah Mardin, Diyarbakır, Van, Elazıĝ, Bitlis, Hakkari, Şanlıurfa om Siirt.[17]

Maamaso Manom 1935, wilayah dii nopo nga pinoundaliu kumaa Inspektorat Jeneral kotolu (Umumi Müfettişlik, UM).[18] UM kotolu nopo nga kohompit no wilayah Erzurum, Artvin, Rize, Trabzon, Kars, Gümüşhane, Erzincan om Ağrı. Wilayah diti nopo nga todbiron di Inspektor Jeneral i poinladsong id wilayah Erzurum.[18][19] Inspektorat Jeneral diti nopo nga nobubar di toun 1952 maamaso Pomorintahan Parti Demokrat.[20]

Ababayan kawawagu

[simbanai | simbanai toud]

Antakan di 19 Magus 2006, nokoloput o wayaan gas abriz–Ankara id wilayah diti. Naaga do pihak kikuasa Turki do kinaantakan diti nopo nga gama do susumaap Kurdish.[21]

Ağrı timpu baino

[simbanai | simbanai toud]

Toud kousinan nopo kinoyonon diti nga mantad do pomutanaman. Suai ko' iri, koposion do tulun nogi nga momiara do tongotayam. Mamagayat o Ağrı do tutumombului kumaa nuluhon, montok tumakad om trekking maamaso do timpu talasu, om mamain do ski maamaso timpu tosogit. Kinoyonon di kagayat ginawo nopo nga miagal do:

Demografi

[simbanai | simbanai toud]
Watas Ginumu Kakadayan Labus kakadayan
Ağrı 150,263 310,896 224,539
Patnos 123,203 63,786 59,417
Doğubayazıt 120,320 80,607 39,334
Diyadin 41,789 20,387 20,889
Eleşkirt 32,316 9,969 22,347
Tutak 29,987 7,018 22,969
Taşlıçay 20,028 6,180 13,848
Hamur 17,908 3,293 14,615
Wilayah 535,435 310,896 224,539
  1. 1.0 1.1 "Address-based population registration system (ADNKS) results dated 31 December 2022, Favorite Reports" (XLS) (id boros Inggeris). TÜİK. Linoyog ontok 19 September 2023.
  2. "Li Agirî û Wanê qedexe hat ragihandin" (id boros Kurdish). Rûdaw. 25 November 2019. Linoyog ontok 27 April 2020.
  3. "İl ve İlçe Yüz ölçümleri". General Directorate of Mapping. Linoyog ontok 19 September 2023.
  4. Law, Gwillim (2015-05-20). Administrative Subdivisions of Countries: A Comprehensive World Reference, 1900 through 1998 (id boros Inggeris). McFarland. p. 372. ISBN 978-1-4766-0447-3.
  5. "Yöneticilerimiz". Ağrı Valiliği. Linoyog ontok 24 October 2023.
  6. Myhill, John (2006). Language, Religion and National Identity in Europe and the Middle East: A historical study. Amsterdam: J. Benjamins. p. 32. ISBN 978-90-272-9351-0.
  7. "Welcome to Encyclopaedia Iranica". iranicaonline.org. Linoyog ontok 2021-04-09.
  8. İsmail Soysal, Türkiye'nin Siyasal Andlaşmaları, I. Cilt (1920-1945), Türk Tarih Kurumu, 1983, p. 14.
  9. Verheij, Jelle (2012). Jongerden, Joost; Verheij, Jelle (eds.). Social Relations in Ottoman Diyarbekir, 1870–1915. Brill. p. 88. ISBN 978-90-04-22518-3.
  10. Watts, Nicole F. (2010). Activists in Office: Kurdish Politics and Protest in Turkey (Studies in Modernity and National Identity). Seattle: University of Washington Press. p. 167. ISBN 978-0-295-99050-7.
  11. Bois, Th; Minorsky, V.; MacKenzie, D. N. (2002). "Kurds, Kurdistān". Encyclopaedia of Islam (2 ed.). BRILL. ISBN 978-90-04-16121-4.
  12. "Ağrı'nın Coğrafi Yapısı". agri.edu.tr. Ağrı İbrahim Çeçen University. p. 1.
  13. "Census Results". Turkstat. Pinoopi mantad sanḏad ontok 2016-08-02. Linoyog ontok 22 January 2021.
  14. "Online library of Turkstat". Turkstat. Pinoopi mantad sanḏad ontok 2014-06-02. Linoyog ontok 22 January 2021.
  15. Strohmeier, Martin (2003). Crucial Images in the Presentation of a Kurdish National Identity: Heroes and Patriots, Traitors and Foes (id boros Inggeris). Brill. pp. 95–99. ISBN 978-90-04-12584-1.
  16. Cagaptay, Soner (2006-05-02). Islam, Secularism and Nationalism in Modern Turkey: Who is a Turk? (id boros Inggeris). Routledge. p. 24. ISBN 978-1-134-17448-5.
  17. Bayir, Derya (2016-04-22). Minorities and Nationalism in Turkish Law (id boros Inggeris). Routledge. p. 139. ISBN 978-1-317-09579-8.
  18. 18.0 18.1 "Üçüncü Umumi Müfettişliği'nin Kurulması ve III. Umumî Müfettiş Tahsin Uzer'in Bazı Önemli Faaliyetleri". Dergipark. p. 2. Linoyog ontok 8 April 2020.
  19. Bayir, Derya (2016-04-22). Minorities and Nationalism in Turkish Law (id boros Inggeris). Routledge. pp. 139–141. ISBN 978-1-317-09579-8.
  20. Fleet, Kate; Kunt, I. Metin; Kasaba, Reşat; Faroqhi, Suraiya (2008-04-17). The Cambridge History of Turkey (id boros Inggeris). Cambridge University Press. p. 343. ISBN 978-0-521-62096-3.
  21. "Gas pipeline explodes in Turkish rebel region". CNN. 2006-08-19. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2006-08-24. Linoyog ontok 2008-04-04.

Noputan Labus

[simbanai | simbanai toud]