Pergi ke kandungan

Boros Bajau

Mantad Wikipedia
Bahasa Bajau
Bajo
Sandad idIndonesia, Malaysia, Filipina
Rantaukawasan persisiran pantai Laut Sulu, Sabah, Sulawesi, dan Kepulauan Maluku
EtnikBajau
Momoboros sandad
260,000 (2000–2011)[1]
(barangkali populasi persukuan)
Kod boros
ISO 639-3Variously:
bdl – Sulawesi
bdr – Pantai Barat Sabah
sjm – Mapun
Glottologborn1254

Boros Bajau toi ko' Boros Sama-Bajau nopo nga boros di gunoon do soboogian mogigion id Sabah, Kepulauan Sulu, kabaatan Filipina, om kosilahon Kalimantan, lolobi Tulun Bajau. Abaag o Boros Bajau kumaa tolu, ii no Bajau Kota Belud, Bajau Semporna, Bajau Papar, Bajau Tuaran, Kudat, Pitas, Sandakan, Lahad Datu, Kunak.

Boros Bajau nopo nga iso mantad raan Boros Melayu Deutro. Miagal o Bahasa Bajau diti do Boros Melayu i gunoon timpu baino.

Pisuayan nopo dii mantad Boros Melayu nga kopolombusan vokal toi ko' konsonan id dumbangan, tanga toi ko' id dompok toisoiso hogot. Poomitanan "tetak" polombuson sabaagi "tetok", "sepak" polombuson sabaagi "sipak", "kucing" polombuson sabaagi "kuting", "satu" polombuson sabaagi "issa" id nombo nontodon nopo hogot diti nga "*esa" i kirati "satu" (iso) toi ko' "tunggal" om suusuai po.Templat:Fact

Kaagal o Boros Bajau miampai Boros Melayu Kuno i kakal popotindohoi piipiro koulalaho kopolombusan boros Melayu Kuno miagal do "di" polombuson sabaagi "ni", "nya" polombuson sabaagi "na" om id suang nopo do boros diti nga okuri kopomogunoon do pimato vokal "e" pepet om nogi "e" taling.Templat:Fact

Boros Bajau nogi nga iso boros i anjal i milo bontukon om sokodungon do piipiro ponugku montok papaasil iso frasa kirati di mogisuusuai.

Ortografi[simbanai | simbanai toud]

Suaton o pimato boros Bajau id bontuk Rumi mantad 21 simbol pimato om 22 tuni oponsol.

Pimato AFA
A /a/
B /b/
D /d/
E /ə/
/e/
G /ɡ/
I /i/
J /d͡ʒ/
K /k/
L /l/
M /m/
N /n/
O /o/
P /p/
R /r/
S /s/
T /t/
U /y/
W /w/
Y /j/
Ng /ŋ/
' /ʔ/

Fonologi[simbanai | simbanai toud]

Miagal di boros Austronesia di suai, bahasa Bajau nopo nga okon ko boros poingimpou do nada.

Konsonan[simbanai | simbanai toud]

Fonem konsonan boros Bajau
Munung Ngonsis Kahad Velar Glotis
Sengauan m n ŋ
Letupan/Letusan aiso rolou p t k (ʔ)
kirolou b d d͡ʒ ɡ
Geseran aiso rolou s
kirolou
Malaran tak geser tanga j w
sisian l
Getaran r

Vokal[simbanai | simbanai toud]

Jadual fonem vokal boros Bajau
Dumbangan Tanga Dompok
Okikio i u
Sampapas e ə o
Osinggawa a

Diftong[simbanai | simbanai toud]

  • /ai̯/: rai ('sedia')
  • /au̯/: kau ('mata')
  • /ou̯/: beliou ('beliau')
  • /ei̯/: nei ('dia/ia punya')
  • /ui̯/: palui ('tipu')

Sukuon[simbanai | simbanai toud]

  1. Sulawesi at Ethnologue (18th ed., 2015) (subscription required)
    Pantai Barat Sabah at Ethnologue (18th ed., 2015) (subscription required)
    Mapun at Ethnologue (18th ed., 2015) (subscription required)