Sumazau
Apat susumayau popokito sayau Sumazau miampai mipasang om ompoton do ensembel muzik koubasanan id Kampung Warisan Monsopiad, Kampung Kuai Kandazon, Watas Penampang, Sabah. | |
| Native name | Sumazau |
|---|---|
| Etymology | Sazau (dance) id suang Boros Kadazan |
| Genre | Tradisional, folk |
| Instrument(s) | Gong, dram, occasionally metallophone |
| Inventor | Tulun Kadazan[1][2] |
| Origin | Sabah, Malaysia[3][4] |
| Sumazau |
|---|
|
| Burma |
| Cambodia |
| Indonesia |
|
| Laos |
| Malaysia |
| Philippines |
| Thailand |
|
| Vietnam |
Sumazau nopo nga sayau koubasanan i sayahon do tulun Kadazan-Dusun mantad watas Penampang om kinoyonon poindoros id pesisir kotonobon om pedalaman Sabah, Malaysia poingompus karamayan Kaamatan.[3][4][5] Sayau nopo diti nga popohompit do mipasang kusai om tondu i kipinakai basaan koubasanan.[6] Irama nopo sayau nga tumanud do tuni gong. Posolimbahon ii maya kakaton koduo-duo longon gisom kotipong do lihawa om poguraon miagal talad.[6][7]
Nokoimagon do porinta Persekutuan Malaysia om porinta pogun Sabah o sayau diti, muzik dau om basaan koubasanan dau sabaagi tungkus kabansaan i popohompit do proses ritual om kakamot i pinosuang id kategori tungkus koubasanan okito om au okito momogun Kadazan.[1][8][9]
Basaan
[simbanai | simbanai toud]Basaan nopo di mionit miampai sayau sumazau lohowon sabaagi sinombiaka toi ko' baju sumazau id Boros Malayu,[10] i sumuku do basaan koubasanan i winonsoi mantad kain oitom om tenunan amas. Montok tondu, pakayon ii miampai aksesori miagal do tangkong (tolu baris pondulung tambaga okoro i pinapasang id tuai) om himpogot, tagkos i winonsoi mantad taparak dolar pongindopuan British i pinalabus id pialatan toun 1895 gisom 1937.[3] Kusai nopo nga mamaki dosigar, iso kain id tulu i kiwaa mogisuai-suai wotik om numaan owolo do Tulun Iranun om naanu maya pongindopuan miampai tulun Bajau-Sama i pinungarann diolo do podong/tanjak.[11]
Kogura-guraon
[simbanai | simbanai toud]Timpuunan o sayau sumazau miampai koguraon koiso id nombo popoundaliu o susumayai do winagat tinan mantad gakod tiso kumaa gakod tiso miampai popotindohoi totud poingkilong om longon i pokiwoson id disan tumanud rantak muzik.[12] Soira manahak isyarat o susumayau kusai kumaa susumayau suai, mundaliu yolo id posisi suai id nombo kakaton o koduo-duo longon miampai gakod nopo nga id dompo do tunturu lapap.[13] Poguraon do kusai o longon miampai koguraon bergulung odomut om tondu nopo nga popogura longon miampai siku i pokilongon id siriba om kakaton tokuri o gontod..[12] Koguraon nopo diti nga mongomit do tumulud tombolog,[4] ii no kondiu, i okito mantad ranahon.[2][5][7]
Muzik
[simbanai | simbanai toud]Istilah sumazau nogi nga sumuku do muzik i mionit do sayau diti, ointutunan id Boros Malayu sabaagi rentak sumazau (sumazau rhythm).[14] Suai ko ii, lohowon nogi ii do magagong (monuntung do tagung), id bontuk nominal pagagungan toi ko' magagong sumazau.[15][16]
Instrumen
[simbanai | simbanai toud]Koubasanan nopo nga ompoton o sayau diti do sompogogungan, ii no iso set onom gisom turu tagung poinggiis, om iso gandang.[12][17] Ensemble sumazau nogi nga popohompit do kulintangan.[18]
Sompogogungan
[simbanai | simbanai toud]
Id Kampung Gunsing (ija'on nogi sabaagi Guunsing) hilo Watas Penampang, pinungaranan nogi o tagung dii miagal nokomoi id siriba, mantad gibang kumaa wanan tumanud kokitanan mangangagung:
- Sanang (canang id boros Malayu)
- Sasalakan
- Naanangong
- Hahambatan
- Suai
- Hotungong
- Tontoongan
- Tatavag
Monikid ngaran tagung sumuku boogian muzik i pomoinon. [19]
Kiwaa duo kawo do tagung dii. Tagung Sanang nopo nga okoro miampai limput tambaga di akapal, kiwaa iso tombol id boogian apatau om kiwaa dingkai melengkung id siriba. Ii nopo tolu tagung (lohowon do tawag id pialatan tulun Kadazan-Dusun pedalaman Sabah)[20] nga awagat, winonsoi mantad tambaga toi ko' gangsa om kiwaa dingkai id suang om boogian dumbangan i poingulai poindoros boogian tanga miampai tombol i lobi agayo.[21]
Gandang
[simbanai | simbanai toud]Gandang nopo nga gandang i winonsoi mantad iso puun kayu miampai duo rinantai i winonsoi mantad kulit sapi toi ko' kulit kambing.[22] Boogian nopo dii nga kinagasan do gelung rotan. Id gelung nopo dii nga pinapasang o pasak kayu montok mongirus tuni.
Kulintangan
[simbanai | simbanai toud]
Id suang konteks muzik sumazau, Kulintangan nopo nga sumuku do iso set tagung miampai busut tokoro soginumu walu toi ko' siam, toi ko' iso metalofon tokoro i kiwaa siam bilah (noonuan ngaran miagal dii tu pongirusan om muzik nopo dau nga tumanud set tagung di nokomoi).[23] Id suang ensembel sumazau, insaru orubaan o metalofon.
Kinoyonon instrumen
[simbanai | simbanai toud]Id pongitanan do maamamain ngaawi muzik, gandang nopo nga poilihon ponong gibang do sompogogungan om kulintangan nopo nga id dumbangan do sompogogungan, sumoonu miampai dolikud maamamain i poingtoguang do mogogontong.
Mamain kakamot muzik
[simbanai | simbanai toud]Muzik nopo do Sumazaunga kohompit do corak ritma i noulud miampai mogisowoli-woli.[12] Mimpuun ii miampai gandang, suhutonon do sompogogungan, mimpuun miampai sasalakan gisom do tatavag. Kulintangan nopo nga monginlumid do melodi doid tekstur tuni gandang om tagung.[12]
Tuntungon o sompogogungan momoguno kayu ponuntung i nosorokot do rilin toi ko' gata om kulintangan nopo nga pomoinon momoguno duo ponuntung kayu. Gandang nopo nga poilihon id kinoyonon poturidong om tuntungon doid iso mantad rinantai momoguno kayu i nosorokot do rilin toi ko' papa piasau.[24]
Aiso boogian mitongkiad i poimbida montok muzik diti. Huliton o corak ritma i miagal miampai potilombus gisom opupusan o nuludan sayau.
Kapansalan
[simbanai | simbanai toud]Oponsol o sumazau id suang upacara om nogi karamayan. Posolimbahon o sumazau id nayatan pointantu id suang ritual koubasanan miagal do magang kalapas abaabayan maganu tulu (headhunting) om montok sunduan i poingion id bangkavan (koleksi tengkorak), om nogi upacara moginum.[25][26] Posolimbahon nogi ii ontok tadau Kaamatan sabaagi kapamantangan kumaa bambarayon, om nogi id karamayan pisasawaan, sodop ko-40 kalapas kapatayon sosongulun om nogi pitimungan sosial tagayo suai.[27]
Sayau mionit
[simbanai | simbanai toud]id pialatan do mogikaakawo subtinimungan Kadazan-Dusun, kiwaa sayau di kaagal-agal do sumazau miagal do magarang montok Dusun Liwan id watas Tambunan,[28][29] sumayau montok Dusun Lotud id watas Tuaran,[30] mongigol montok Dusun Tindal id watas Kota Belud, mongigol sumundai montok Rungus id watas Kota Marudu,[31] om nogi mongigol om mangalai montok Dusun Tinagas id watas Ranau, Telupid, Beluran, om Kota Marudu.[32] Sumoonu, gunoon nogi Sumazau sumuku do sayau sazau montok Kadazan id watas Papar.[33]
Ontok abad ko-21
[simbanai | simbanai toud]Koponimbanan basaan susumayau mtumanud piawai ugama pointantu
[simbanai | simbanai toud]Gama do kiwaa soboogian tulun Kadazan-Dusun i tinumanud do ugama Silam, numaan simbanai o basaan sumazau montok susumayau tondu Muslim moi do katanud piawai kolinuudan tumanud syariat Silam.[10]
Momogun arus perdana
[simbanai | simbanai toud]Ontok kotombuluyan do delegasi ngaawi id Persidangan ko-23 Speaker om Upisol Momuruan Komanwel (CSPOC), pinosolimbou o sumazau do susumayau lembaga Koubasanan Sabah ontok abaabayan mamaramit, om sinumayau nogi o soboogian tutumombului.[34]
Ontok pandemik COVID-19, ruminayad iso vidiu i popokito songulin upisol mongunguhup pongusapan, Norbert Andilah sumayau do sumazau miampai mamakai basaan pongumolig tinan (PPE suit) sabaagi goos montok monolibamban apaasan om kolungguyan id pialatan susumakit ngaawi di kuarantin maya sesi minguyat i tumanud o SOP.[35]
Ontok Manom 2023, maso kotombuluyan diraja Raja Permaisuri Agong ko-16 Malaysia, Tunku Azizah Aminah Maimunah Iskandariah sabaagi soboogian mantad abaabayan "Kembara Kenali Borneo" kumaa watas Ranau, sumayau isido miampai mogigion id Kundasang.[36]
Kosolimbahan antarabansa
[simbanai | simbanai toud]Ontok toun 2019, minagalap o Royal Commonwealth Society id siriba kotoinaan di Raani Elizabeth II do susumayau mantad tinimungan "Sabahan Abroad UK" montok poposolimbou sayau koubasanan Sabah ii no sumazau om nogi daling-daling om magunatipid Westminster Abbey hilo London kopihondot tadau Paganakan Komanwel.[37]
Sukuon
[simbanai | simbanai toud]- ↑ 1.0 1.1 Pek San et al. 2010, p. 154–155.
- ↑ 2.0 2.1 "Choreographing Borneo: Dances of Sabah & Sarawak". Borneo Eco Tours. 7 Mahas 2019. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025. Linoyog ontok 9 Mikat 2025.
- ↑ 3.0 3.1 3.2 "TARIAN SUMAZAU [Pengenalan dan sejarah]" [SUMAZAU DANCE [Introduction and history]]. National Department for Culture and Arts, Malaysia (id boros Malayu). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 8 Mikat 2025. Linoyog ontok 9 Mikat 2025.
- ↑ 4.0 4.1 4.2 "Tarian" [Dance]. National Heritage Department, Malaysia (id boros Malayu). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 9 Mikat 2025. Linoyog ontok 9 Mikat 2025.
- ↑ 5.0 5.1 Mu, Paul (31 Mikat 2022). "Keeping rhythms and flavours of the harvest festival alive". New Straits Times. Pinoopi mantad sanḏad ontok 8 Mikat 2025. Linoyog ontok 9 Mikat 2025.
- ↑ 6.0 6.1 Hussin, John Baptist & Pugh-Kitingan 2018, p. 194.
- ↑ 7.0 7.1 Sharif Adam 2020, p. 65.
- ↑ "Warisan Kebangsaan 2007" [2007 National Heritage]. Department of National Heritage, Malaysia (id boros Malayu). 6 Madas 2007. Pinoopi mantad sanḏad ontok 12 Mahas 2025. Linoyog ontok 20 Milatok 2024.
- ↑ Hussin, John Baptist & Pugh-Kitingan 2018, p. 198.
- ↑ 10.0 10.1 Sharif Adam 2020, p. 66.
- ↑ AN, Nazihah (22 Mansak 2025). "Ini Kraf Tradisional Yang Unik Hanya Ditemui Di Sabah" [This Unique Traditional Craft Only Found in Sabah]. ILoveBorneo.my (id boros Malayu). Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025. Linoyog ontok 9 Mikat 2025.
- ↑ 12.0 12.1 12.2 12.3 12.4 Hussin, John Baptist & Pugh-Kitingan 2018, p. 183.
- ↑ Hussin, John Baptist & Pugh-Kitingan 2018, p. 195.
- ↑ "Lagu rentak Sumazau boleh diketengah ke persada antarabangsa" [Sumazau rhythm songs can be brought to the international stage]. Utusan Borneo (id boros Malayu). 6 Madas 2019. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025. Linoyog ontok 13 Magus 2023.
- ↑ Society 1969, p. 363.
- ↑ Samat 1986, p. 174.
- ↑ Pek San et al. 2010, p. 159.
- ↑ Kok On & Ningsih 2013, p. 49.
- ↑ Hussin 2006, p. 10.
- ↑ Matusky 1985, pp. 121–182.
- ↑ Nova (5 Ngiop 2016). "The Gong - the Backbone of Sabah's Musical Ensembles". Amazing Borneo. Pinoopi mantad sanḏad ontok 10 Mikat 2025. Linoyog ontok 10 Mikat 2025.
- ↑ Thiessen 2008, p. 29.
- ↑ "TRADITIONAL MUSICAL INSTRUMENT OF THE KADAZANDUSUN". Kadazan-Dusun Cultural Association (KDCA). Pinoopi mantad sand̠ad ontok 26 Milatok 2025. Linoyog ontok 10 Mikat 2025.
- ↑ Md Nor et al. 2015, p. 181.
- ↑ Gimbad 2020, p. 86.
- ↑ Hasbollah Hajimin et al. 2022, p. 357.
- ↑ Hussin & John Baptist 2015, p. 109.
- ↑ Hussin, John Baptist & Pugh-Kitingan 2018, p. 184.
- ↑ Elcy Sulong 2024, p. 21.
- ↑ Binsan 2018, p. xviii.
- ↑ Inoluting 2022, p. 2.
- ↑ Rompado 2016, p. 6.
- ↑ Kok On & Ningsih 2013, p. 48 & 54.
- ↑ Miwil, Olivia (10 Milatok 2016). "CSPOC delegates dance Sabah's Sumazau dance". New Straits Times. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025. Linoyog ontok 9 Mikat 2025.
- ↑ "Nyanyi, menari sumazau hiburkan pesakit Covid-19" [Singing, dancing sumazau to entertain Covid-19 patients]. Harian Metro (id boros Malayu). 21 Milau 2020. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025. Linoyog ontok 13 Magus 2023.
- ↑ "Raja Permaisuri Agong 'sporting' menari Sumazau bersama masyarakat Ranau" [The Queen are 'sporting', dancing Sumazau with the Ranau community]. Kosmo! (id boros Malayu). 6 Manom 2023. Pinoopi mantad sanḏad ontok 11 Mikat 2025. Linoyog ontok 11 Mikat 2025.
- ↑ "Sabah traditional dancers perform in London". The Borneo Post. 27 Mansak 2019. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025. Linoyog ontok 9 Mikat 2025.
Bibliografi
[simbanai | simbanai toud]- Society, Sabah (1969). Sabah Society Journal. Sabah Society.
- Matusky, Patricia (1985). "An Introduction to the Major Instruments and Forms of Traditional Malay Music". Society for Asian Music. 16 (2): 121–182. doi:10.2307/833774. JSTOR 833774.
- Samat, Talib (1986). Menjelajah Negeri Sabah [Exploring the State of Sabah] (id boros Malayu). Institute of Language and Literature, Ministry of Education, Malaysia.
- Thiessen, Tamara (2008). Bradt Travel Guide - Borneo. Bradt Travel Guides. ISBN 978-1-84162-252-1.
- Hussin, Hanafi (2006). "PERKAKASAN RITUAL PENGUBATAN: PALUAN GANDANG DAN TARI SUMAZAU DALAM RITUAL MONOGIT OLEH KADAZAN PENAMPANG DI SABAH" [PERFORMING ARTS AS HEALING RITUAL TOOLS: DRUM BEATING AND SUMAZAU DANCE IN MONOGIT RITUAL OF PENAMPANG KADAZAN OF SABAH]. JATI – Journal of Southeast Asian Studies (id boros Malayu). 11: 1–19. Pinoopi mantad sanḏad ontok 10 Mikat 2025 – via University of Malaya.
- Pek San, Tay; Hussin, Hanafi; Lake Tee, Khaw; Md Nor, Mohd Anis; Bulan, Ramy (2010). "PROTECTING THE TRADITIONAL CULTURAL EXPRESSIONS OF INDIGENOUS PEOPLES: A CASE STUDY OF THE KADAZANDUSUN PENAMPANG COMMUNITY IN SABAH, MALAYSIA" (PDF). Borneo Research Journal. 4: 147–168. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025 – via SARE: Southeast Asian Review of English.
- Md Nor, Mohd Anis; Matusky, Patricia; Sooi Beng, Tan; Pugh-Kitingan, Jacqueline; Hood, Made; Zannie Hamza, Hafzan (2015). "Interculturalism and the Mobility of the Performing Arts Sound, Movement, Place-Choremusicology of Humanly Organized Expression [New Research: Revitalizing and Conserving Traditions] — [Section: FROM RITUAL OBJECT TO MUSICAL INSTRUMENT: THE SOUND AND PLACE OF THE DRUM AND DRUMMING IN RITUAL AND NON-RITUAL CONTEXTS AMONG DUSUNIC SOCIETIES OF SABAH]" (PDF). Proceedings of the 3rd Symposium of the ICTM Study Group on Performing Arts of Southeast Asia, Institut Seni Indonesia. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 10 Mikat 2025 – via International Council for Traditions of Music and Dance.
- Kok On, Low; Ningsih, Sri (2013). "Pandangan Dunia dan Konteks Upacara dalam Sumazau Penampang, Sazau Papar dan Sumazau Paina Membakut" [World View and Ritual Context in Sumazau Penampang, Sazau Papar and Sumazau Paina Membakut] (PDF). Akademika (id boros Malayu). 83 (2 & 3): 47–59. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025 – via Universiti Kebangsaan Malaysia Article Repository.
- Hussin, Hanafi; John Baptist, Judeth (2015). "DEATH AND RITES AMONG THE KADAZAN PENAMPANG OF SABAH, BORNEO, MALAYSIA" (PDF). Borneo Research Journal. 9: 95–113. Pinoopi mantad sanḏad ontok 10 Mikat 2025.
- Rompado, Ina Humayra (2016). TARIAN TRADISIONAL SUKU KAUM DUSUN TINAGAS DI SABAH [TRADITIONAL DANCE OF THE TINAGAS DUSUN ETHNIC IN SABAH] (PDF). Bachelor of Applied Arts with Honours (Arts Management) (Thesis) (id boros Malayu). pp. 1–112. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025 – via Universiti Malaysia Sarawak.
- Hussin, Hanafi; John Baptist, Judeth; Pugh-Kitingan, Jacqueline (2018). "ENRICHING THE SOUNDSCAPE AND DANCESCAPE OF SABAH THROUGH SUMAZAU" (PDF). JATI-Journal of Southeast Asian Studies. 23 (2): 181–204. doi:10.22452/jati.vol23no2.9. Pinoopi mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025.
- Binsan, Beelvianna (2018). PENGAPLIKASIAN TARIAN SUMAZAU SEBAGAI SIMBOL EKSPRESI DIRI [APPLICATION OF SUMAZAU DANCE AS A SYMBOL OF SELF-EXPRESSION] (PDF). Bachelor of Applied Arts with Honours (Fine Arts) (Thesis) (id boros Malayu). pp. 1–24. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025 – via Universiti Malaysia Sarawak.
- Gimbad, Elizabeth (2020). "Cultivating Rice and Identity: An Ethnography of the Dusun People in Sabah, Malaysia" (PDF). Western Sydney University: 1–116.
- Sharif Adam, Sharifah Darmia (2020). "Pengaruh Budaya dalam Keharmonian Etnik di Sabah" [Cultural Influence in Sabah Ethnic Harmony] (PDF). Universiti Malaysia Sabah (id boros Malayu). 5: 65. ISBN 978-967-2122-78-4. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 8 Mikat 2025 – via 5th International Conference on Social Sciences and Humanities (PASAK 5 2020), Selangor Islamic University.
- Hasbollah Hajimin, Mohd Nur Hidayat; Marinsah, Syamsul Azizul; Mokhtar, Saifulazry; Pullong, Azmin (2022). "MIGRASI AGAMAWAN DAN IMPAKNYA TERHADAP ADAT DAN BUDAYA MASYARAKAT ISLAM DI SABAH" [RELIGIOUS MIGRATION AND ITS IMPACT ON THE CUSTOMS AND CULTURE OF THE MUSLIM COMMUNITY IN SABAH] (PDF). Journal of Islamic, Social, Economics and Development (id boros Malayu). 7 (47): 350–363. eISSN 0128-1755. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025.
- Inoluting, Vivilin (2022). KAJIAN TERHADAP TARIAN MONGIGOL SUMUNDAI DALAM ETNIK KAUM RUNGUS DI KOTA MARUDU, SABAH [A STUDY ON THE MONGIGOL SUMUNDAI DANCE AMONG THE RUNGUS ETHNIC IN KOTA MARUDU, SABAH] (PDF). Bachelor of Arts in Heritage Studies with Honours, Faculty of Creative Technology and Heritage (Thesis) (id boros Malayu). pp. 1–66. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025 – via Universiti Malaysia Kelantan.
- Elcy Sulong, Stellia (2024). KAJIAN TEKNIK PEMBUATAN ALAT MUZIK SUNDATANG DALAM KALANGAN ETNIK DUSUN DI KOTA KINABALU, SABAH [A STUDY ON THE TECHNIQUE OF MAKING SUNDATANG MUSICAL INSTRUMENTS AMONG THE ETHNIC DUSUN PEOPLE IN KOTA KINABALU, SABAH] (PDF). Faculty of Creative Technology and Heritage (Thesis) (id boros Malayu). pp. 1–87. Pinoopi (PDF) mantad sanḏad ontok 9 Mikat 2025 – via Universiti Malaysia Kelantan.
Pambasaan potilombus
[simbanai | simbanai toud]- Matusky, Patricia; Beng, Tan Sooi (28 Ngiop 2017). The Music of Malaysia: The Classical, Folk and Syncretic Traditions. Routledge. ISBN 978-1-351-83964-8.
- Miller, Terry E.; Williams, Sean (25 Manom 2017). The Garland Encyclopedia of World Music: Volume 4: Southeast Asia. Routledge. ISBN 978-1-351-54420-7.
- November, Nancy (25 Magus 2020). Performing History: Approaches to History Across Musicology. Academic Studies Press. ISBN 978-1-64469-446-6.
Noputan labus
[simbanai | simbanai toud]
Media related to Sumazau at Wikimedia Commons
- CS1 Malayu-language sources (ms)
- Articles with short description
- Short description is different from Wikidata
- Use Malaysian English from May 2025
- Articles with invalid date parameter in template
- All Wikipedia articles written in Malaysian English
- Use dmy dates from May 2025
- Articles containing explicitly cited Kadazan Dusun-language text
- Commons category link from Wikidata
- Sayau id Malaysia
- Sabah
