Pergi ke kandungan

Universiti Pendidikan Sultan Idris

Coordinates: 3°41′06″N 101°31′30″E / 3.68500°N 101.52500°E / 3.68500; 101.52500
Mantad Wikipedia

Universiti Pondidikan Sultan Idris
Universiti Pendidikan Sultan Idris (Malay)
اونيۏرسيتي ڤنديديقن سلطان إدريس (Jawi)
Fail:Seal of Sultan Idris Education University.png
Seal
MottoPengetahuan Suluh Budiman
Motto id  Boros Kadazandusun
Knowledge is the Beacon of Pure Character
KawoPublic university
Pinoturidong ontok29 Milau 1922; 102 years ago (1922-11-29)
ChancellorTuanku Zara Salim
Vice-ChancellorMd Amin Md Taff
Staf Pomuruanan
2,172 (2024)
Mokiikinobos24,716 (2024)
Siswazah19,683 (2024)
Ijazah/Sarjana5,033 (2024)
Lokasi
35900
, , ,
KampusSultan Abdul Jalil Shah Campus
Sultan Azlan Shah Campus
Teluk Intan Campus
WaranaBlue, yellow, red
NicknameUPSI
AffiliationsACU[1]
Websitewww.upsi.edu.my
Fail:Logo of Sultan Idris Education University.png

Universiti Pondidikan Sultan Idris; miampai koinibaaan dau, UPSI; Jawi: اونيۏرسيتي ڤنديديقن سلطان إدريس) inopo nga iso universiti ginumuan id Tanjung Malim, Perak, Malaysia. Noturidong ontok toun 1922 sabaagi kolej mongingia', ii nopo nga iso mantad institusi ponginabasan takawas bobos otuo i kakal po beroperasi miampai potilombus id pogun diti.

Librari Tuanku Bainun

Longkod pinludaan mongingia' koiso id Tanah Melayu nopo nga hilo id Taiping om ointutunan sabaagi Kolej Pinludaan Mongingia' Matang. Noukaban ontok toun 1913, walai bangsawan Malayu Taiping, Ngah Ibrahim, noguno sabaagi kolej pinludaan mongingia' koiso id Tanah Melayu pogulu pinoundaliu kumaa hilo Tanjung Malim kalapas siam toun om noonuan ngaran tumanud ngaran do Sultan Perak ontok dii.[2] Sajara UPSI miagal di nointutunan tokou tadau baino minimpuun ontok toun 1922 soira nointutunan universiti diti sabaagi Sultan Idris Training College (SITC). Koponuridangan nopo do SITC nga pinosuul do Timbalan Pengarah Sikul-sikul Malayu i R.O. Winstedt sabaagi iso kolej pinludaan montok tongomongingia' Malayu. Pinungaranan tumanud ngaran di Sultan Idris Murshidul Azam Shah, Sultan Perak ko-28, pinoimagon o kolej diti ontok 29 Milau 1922 so Luguan Monunurat Pogun-pogun Melayu Bersekutu, Sir George Maxwell.

Ontok taang koimpuunon, monuhu o rejim pongiaan do mokikinobos montok tumanud kursus pinludaan solinaid tolu toun i popohompit pongiaan kabaalan tradisional om ilmu hisab. Miampai kopoindalanan ordinan Pondidikan 1957 i poingimpou syor mantad Ruputan Jawatankuasa Pondidikan 1956 i lobi ointutunan sabaagi Ruputan Razak, timpu kursus pinludaan rinuhangan gisom limo toun om mato balajalan wagu nga pinointutun nogi. SITC nga ointutunan nogi maya poinhimagon maya ngaran Malayu, Maktab Perguruan Sultan Idris (Sultan Idris Teachers College) toi ko' MPSI.

ontok toun 1976, nosiliu o MPSI do institusi pondidikan miompot soira notorimo o tinimungan koiso i popohompit 150 mokikinobos tondu. Ontok toun 1987, nokoingkawas taraf do MPSI om nonuan ngaran wagu ii no Institut Perguruan Sultan Idris (Sultan Idris Teachers Institute) toi ko' IPSI om kursus-kurusu wagu nopo di pinointutun nga minogowit kumaa kapatahakan gaa ijazah mantad Universiti Pertanian Malaysia (baino ointutunan sabaagu Universiti Putra Malaysia). ontok toun 1997, pinoingkawas o taraf do IPSI sumiliu iso universiti om pinungaranan kawagu sabaagi Universiti Pondidikan Sultan Idris (UPSI).[3]

Kampus Sultan Azlan Shah
Wayaan sumuang id Kampus Sultan Abdul Jalil.
Sultan Abdul Jalil Campus interior.
Masjid Al-Mursyidin

Kiwaa duo kampus id UPS, ii no Kampus Sultan Abdul Jalil Shah (KSAJS) om Kampus Sultan Azlan Shah (KSAS). Kampus toponsol nopo nga poinladsong id kinoyonon kiginayo 300-ekar id kakadayan Tanjung Malim i kosoborong piolitan pogun Perak om Selangor. Kampus wagu nopo nga poinladsong id kinoyonon miampai ginayo 800-acre (3.2 km2) id Proton City, iso kakadayan wagu poinladsong kiikiro 5 kilometer mantad kampus.

Alumni ointutunan

[simbanai | simbanai toud]

Deputy Prime Minister of Malaysia

University rankings
Regional – Overall
QS Asia[7]165 (2025)
  1. http://www.acu.ac.uk/institutions/search?code=MY [noputan di napatai]
  2. Federation of Malaya: Annual Report 1946 (Report) (id boros English). The Stationery Office. p. 60. Linoyog ontok 27 Milau 2024.{{cite report}}: CS1 maint: unrecognized language (link)
  3. "About UPSI".
  4. 4.0 4.1 4.2 4.3 4.4 Hussainmiya, B. A. (1995). Sultan Omar Ali Saifuddin III and Britain: The Making of Brunei Darussalam. Oxford University Press, USA.p84-85
  5. "Sultanate - News | Negara Brunei Darussalam | Sultan at prayer for late state dignitary". sultanate.com. Linoyog ontok 18 Magus 2023.
  6. Hussainmiya, B.A. (2000). ""Manufacturing Consensus": The Role of the State Council in Brunei Darussalam". Journal of Southeast Asian Studies (id boros Inggilis). 31 (2): 321–350. doi:10.1017/S0022463400017586. ISSN 1474-0680.
  7. "QS Asia University Rankings 2025 – Overall". Top Universities (id boros Inggilis). Linoyog ontok 15 Gomot 2025.{{cite web}}: CS1 maint: url-status (link)

Noputan labus

[simbanai | simbanai toud]

3°41′06″N 101°31′30″E / 3.68500°N 101.52500°E / 3.68500; 101.52500