Pergi ke kandungan

Rumbio

Mantad Wikipedia

Rumbio
Puun sagu miampai koulalaho terminal Inflorescence/Infructescence (West Seram, Maluku, Indonesia)
Scientific classification Edit this classification
Kingdom: Plantae
Clade: Tracheophytes
Clade: Angiosperms
Clade: Monocots
Clade: Commelinids
Order: Arecales
Family: Arecaceae
Genus: Metroxylon
Species:
M. sagu
Binomial name
Metroxylon sagu
Synonyms[2]
  • Metroxylon hermaphroditum Hassk.
  • Metroxylon inerme (Roxb.) Mart.
  • Metroxylon laeve (Giseke) Mart.
  • Metroxylon longispinum (Giseke) Mart.
  • Metroxylon micracanthum Mart.
  • Metroxylon oxybracteatum Warb. ex K.Schum. & Lauterb.
  • Metroxylon rumphii (Willd.) Mart.
  • Metroxylon squarrosum Becc.
  • Metroxylon sylvestre (Giseke) Mart.
  • Sagus americana Poir.
  • Sagus genuina Giseke
  • Sagus inermis Roxb.
  • Sagus koenigii Griff.
  • Sagus laevis Jack
  • Sagus longispina (Giseke) Blume
  • Sagus micracantha (Mart.) Blume
  • Sagus rumphii Willd.
  • Sagus sagu (Rottb.) H.Karst.
  • Sagus spinosa Roxb.
  • Sagus sylvestris (Giseke) Blume

Rumbio (ngaran botani: Metroxylon sagu)[3] nopo nga iso kawo puun palma id suang genus Metroxylon i haro id gouton tropika pedalaman Indonesia, Malaysia om Papua New Guinea.[1][2] Kiwaa pisuayan di kiruhi om au kirugi montok spesies diti. Orubaan iti id gouton pedalaman.

Puun nopo do rumbio nga milo silihon do taap. Milo nogi maan proses o guas dii montok papaasil do Sagu.

Pomungaranan

[simbanai | simbanai toud]

Ngaran Rumbio nopo nga pinasandad mantad boros guas Proto-Austronesia *Rumbia.[4] Ii nopo nga apat mantad kawo puun Palma i pirait-rait id suang Batu Bersurat Talang Tuwo i sinuat id boros Melayu Kuno ontok toun 684 M:

ñiyur pinaṃ hanāu ru-/mviya dṅan samiśrāña yaṃ kāyu nimākan vuaḥña
("nyiur, lugus, enau, rumbio miampai di [kaagal-agal] i kayu di milo akanon o tua...")[5]: 39 

Ngaran-ngaran kinoyonon Nusantara dii suai:[6]: 323 

  • id Sumatra dan Sulawesi: rumbieu, rembie, rembi, rembiau, rambia, hambia, humbia, lumbia, rombia, rumpia
  • id Maluku: ripia, lipia, lepia, lapia, lapaia, hula toi ko' huda
  • id Jawa: ambulung, bulung, (am)bulu, tembulu (Jw.), bhulung (Md.), om ki ray (Sd.).

Milo gunoon o ngaran rumbio montok toinsanan puun id suang genus Metroxylon.

Pananaman

[simbanai | simbanai toud]

Atanom iti miampai tudu papaasil do sagu di togumu. Linaid nopo do kotuo iti nga tumanud do kosuburon tana. Maya purata, guas rumbio nopo nga milo do onuon soira korikot tumul do 12-13 toun id tana minorol om 15-18 toun id tana gambut.

Guas rumbio i natagad nopo nga nuru proses di tosikap montok mogilag do karaag tonsi kanji, ii maganu timpu do au kolobi duo tadau kahapas do natagad.

Tapung sagu rumbio nopo nga milo gunoon montok momproses serbuk pomoroso (MSG), sirap glukosa, alkohol, taakanon buragang, gum gula-gula, tekstil, kalatas, pomosokot, gam, roromu popokodou, plastik om suusuai po.

Guas Rumbio nopo nga kiguas tagayo miampai rinanggou do 10-12 meter, kiwaa tonsi di olomok om kiharo kanji di ogumu. Kiwaa do booyungan miampai gamut rimpang ii anaru om kicabang. Guas nopo nga kibontuk do silinder ii aiso cabang, miampai diameter 50-90 cm, guas di obibas roun gisom rinanggou do 16-20m. Roun-roun nopo nga angagayo, mejamuk menyirip, kirinaru gisom 7m, miampai rinaru tanak roun lk. 1, 5 m; kitinggayan tanaru om kipelepah.

  1. 1.0 1.1 Rahman, W.; IUCN SSC Global Tree Specialist Group & Botanic Gardens Conservation International (BGCI) (2021). "Metroxylon sagu". IUCN Red List of Threatened Species. 2021: e.T155290240A155290242. Linoyog ontok 7 February 2023.
  2. 2.0 2.1 2.2 "Metroxylon sagu". Plants of the World Online (id boros Inggeris). Royal Botanic Gardens, Kew. Linoyog ontok 22 February 2023.
  3. Wilkinson, Richard James (1932). "rumbia". A Malay-English dictionary (romanised). Vol. II. Mytilini, Yunani: Salavopoulos & Kinderlis. p. 354 – via TROVE, Perpustakaan Negara Australia.
  4. Blust, Robert; Trussel, Stephen (2010). "*Rumbia: sago palm". Austronesian Comparative Dictionary. Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology. Linoyog ontok 28 Disember 2022.{{cite web}}: CS1 maint: url-status (link)
  5. Coedes, George (1930). "Les inscriptions malaises de Çrivijaya". BEFEO. 30 (1): 29–80.
  6. Heyne, K. (1987). Tumbuhan Berguna Indonesia I: 380-90. Badan Litbang Kehutanan, Departemen Kehutanan. Jakarta. (versi berbahasa Belanda -1922- I: 323-35. sebagai Metroxylon spec.div.)